Ukrainos ir JAV pareigūnų, taip pat Kyjivo sąjungininkų Europoje pastangas Vokietijos užsienio reikalų ministras vadino reikšmingomis, tačiau pridūrė, kad tik savaitės pabaigoje paaiškės, ar jų rezultatas bus sėkmingas.
„Tačiau šioje istorinėje situacijoje, žinoma, verta dėti visas pastangas, kad pagaliau baigtųsi šios baisios žūtys ir karas“, – sakė Vokietijos aukščiausiasis diplomatas.
Vienas esminių klausimų buvo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pozicija ir tai, ar jis turi rimtų ketinimų užbaigti beveik prieš ketverius metus Maskvos pradėtą invaziją, pažymėjo J. Wadephulas.
Derybose Berlyne Rusija nedalyvauja. Be to, Kremlius tiesiai sakė esantis pasirengęs tęsti karą, jei nebus patenkinti jo maksimalistiniai reikalavimai, įskaitant Ukrainos teritorines nuolaidas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį atvyko į Berlyną aptarti savo naujausių pasiūlymų dėl JAV taikos plano, kuriuo siekiama užtikrinti paliaubas Ukrainoje.
JAV delegacijai vadovaujantis JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas sakė, kad buvo padaryta pažanga dėl „20 taškų taikos plano“, o diskusijos tęsis Berlyne pirmadienį, kai Vokietijos sostinėje susirinks ir keletas Europos lyderių.
J. Wadephulas pabrėžė, kad svarbu rasti tvarų karo sprendimą, kuris Ukrainoje nebūtų „suprastas kaip įžeidimas ar pažeminimas“, nes tai būtų nepriimtina.
Pasak jo, taip pat būtina atgrasyti Kremlių nuo naujo puolimo Ukrainoje.
„Tai ambicingas ir sudėtingas uždavinys, kuris nėra lengvas“, – pažymėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras.
ELTA primena, kad viešai nėra nežinoma, kaip per pastarąsias kelias savaites keitėsi pradinis 28 punktų JAV taikos planas, kurį prezidento D. Trumpo administracija paviešino lapkritį, o pagrindiniai neišspręsti klausimai susiję su teritorijomis ir JAV saugumo garantijomis.
Berlyne prasidėjo Zelenskio ir JAV delegacijos derybos
Berlyne prasidėjo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir JAV delegacijos, vadovaujamos JAV specialiojo pasiuntinio Steve’o Witkoffo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo žento Jaredo Kushnerio, derybos.
Pranešta, kad JAV ir Ukrainos delegacijų kortežas atvyko į Berlyno kanceliarijos pastatą. Vokietijos sostinės centras paverstas sustiprinto saugumo zona, policija uždarė gatves, kuriomis važiavo kortežas, ant stogų budėjo snaiperiai, pareigūnai patruliavo gatvėse su šunimis, dangų stebėjo kovos su dronais būriai.
Sekmadienį V. Zelenskio ir JAV delegacijos derybos Berlyne truko daugiau nei penkias valandas, susitarta jas tęsti. S. Witkoffas po jų buvo nusiteikęs optimistiškai ir sakė, kad „padaryta didelė pažanga“.
Konkretūs šiuo metu svarstomi pasiūlymai nėra viešai žinomi, tačiau manoma, kad per derybas daugiausia dėmesio bus skiriama teritorinių nuolaidų problemai, Vakarų saugumo garantijoms Kyjivui, siekiant atgrasyti Rusiją nuo pakartotinio puolimo po taikos susitarimo, taip pat Rusijos turtui, įšaldytam pagal Europos Sąjungos sankcijas.
Ukraina siekia įtikinti JAV, kad paliaubos būtų sudarytos be išankstinių teritorinių nuolaidų Rusijai, o šalies sąjungininkės Europoje pabrėžia, kad bet koks susitarimas turi atnešti „teisingą taiką“ ir garantuoti, kad Rusija ateityje neatnaujintų karo veiksmų.
Sekmadienį V. Zelenskis pareiškė, kad jo šalis yra pasirengusi atsisakyti norimos narystės NATO, jei mainais gaus tvirtas saugumo garantijas.
JAV derybininkai vis dar nori, kad Ukraina perduotų Rusijai rytines Donecko ir Luhansko sritis, bendrai vadinamas Donbasu, pirmadienį sakė apie derybas informuotas pareigūnas.
Rusijos prezidentas Vladimiras „Putinas nori teritorijos“, sakė jis ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos reikalauja, kad Ukraina pasitrauktų iš šių regionų, o Kyjivas su šiuo reikalavimu nesutinka. „Šiek tiek stebina, kad amerikiečiai šiuo klausimu laikosi rusų pozicijos“, – sakė pareigūnas.
Pirmadienio vakarą V. Zelenskį turėtų priimti Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, prie jų prisidės Europos lyderiai ir NATO bei ES vadovai, įskaitant Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Keirą Starmerį, Prancūzijos ir Suomijos prezidentus Emmanuelį Macroną ir Alexanderą Stubbą, Italijos premjerę Giorgią Meloni ir Lenkijos vyriausybės vadovą Donaldą Tuską.