Sumažėjo bendras teroristinių išpuolių skaičius
2024 m. apie 58 teroristinius išpuolius pranešė 14 ES valstybių narių. Daugiausia incidentų užfiksuota Italijoje (20) ir Prancūzijoje (14). Vokietijoje įvyko šeši išpuoliai, Austrijoje ir Graikijoje – po 3.
Beveik pusė visų išpuolių siejama su džihadistiniu terorizmu – tai reikšmingas augimas, palyginti su 2023 m. Būtent šis terorizmo tipas pareikalavo daugiausia aukų: žuvo 5 žmonės, dar 18 buvo sužeista. Daugiausia išpuolių nukreipta prieš civilius, antroje vietoje daugiausia taikytasi į pramonės objektus.
Didžioji dauguma incidentų įvyko miestuose (45), likę – kaimo vietovėse (13).
2024 m. dėl kaltinimų terorizmu buvo sulaikyti 449 asmenys 20-yje ES valstybių. Tai daugiau nei 2023 m. (426) ir 2022 m. (380). Daugiausia žmonių buvo sulaikyta Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Vokietijoje. Iš sulaikytųjų 405 buvo vyrai, 43 – moterys.
Daugėja jaunuolių, įsitraukiančių į ekstremistines organizacijas
Europolo ataskaitoje pabrėžiama, kad jaunuolių, įsitraukiančių į teroristinę ar smurtinę ekstremistinę veiklą, skaičius 2024 m. toliau augo. Beveik trečdalis visų dėl terorizmo sulaikytų įtariamųjų buvo 12–20 metų amžiaus. Jauniausiam įtariamajam, planavusiam išpuolį, tebuvo 12 metų.
Didžioji dauguma šių jaunų įtariamųjų buvo susiję su džihadistiniu terorizmu, po jų sekė dešiniosios ideologijos terorizmas ir smurtinis ekstremizmas.
Dauguma šių jaunų įtariamųjų buvo susiję su džihadistiniu terorizmu, o po jo dažniausiai pasitaikė dešiniosios ideologijos terorizmo ir smurtinio ekstremizmo atvejų.
„Dažniausiai jie radikalizavosi savarankiškai internete ir veikė atsiskyrę nuo bet kokios centralizuotos organizacijos, įprastai vieni arba mažose bendraamžių grupėse“, – teigiama ataskaitoje.
Psichologinis pažeidžiamumas, socialinė izoliacija ir priklausomybė nuo skaitmeninių technologijų toliau daro didelę įtaką jaunimo radikalizacijai.
Italijoje naujausias išpuolis planuotas rugsėjį: siejamas su terorizmu
Rugsėjo 3 d. Viterbe, tradicinės „Macchina di Santa Rosa“ procesijos dieną, policija užkirto kelią galimam teroro išpuoliui, rašo Italijos naujienų portalas „Il Sole 24 Ore“. Policijos pareigūnai prieš prasidedant šventei sulaikė du Turkijos piliečius, kurie buvo apsistoję nakvynės namuose Via Santa Rosa gatvėje, vos už kelių metrų nuo vienuolyno šventoriaus.
Per kratą pareigūnai sulaikytųjų kambaryje ant baldų aptiko du užtaisytus ir paruoštus naudoti ginklus. Atviras langas ir matomoje vietoje palikti ginklai leido policijai manyti, kad abu vyrai galėjo rengtis šaudyti į šventėje susirinkusią minią arba net į šventajai skirtą konstrukciją bei ją nešančius tikinčiuosius, kurie netrukus turėjo pradėti procesiją. Be to, neatmetama ir tarptautinės ginklų kontrabandos versija. Šiuo metu vyksta tyrimas.
Nepaisant kilusios grėsmės, Viterbo miestas vakare galėjo saugiai švęsti išskirtinę tradiciją, įtrauktą į UNESCO nematerialaus žmonijos paveldo sąrašą.
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni socialiniuose tinkluose padėkojo teisėsaugos pajėgoms ir vidaus reikalų ministrui Matteo Piantedosi už ryžtingą, laiku įvykdytą įsikišimą, pabrėždama, kad tai leido tūkstančiams žmonių be baimės dalyvauti unikalioje, Viterbo gyventojams labai svarbioje šventėje.
Vidaus reikalų ministras išreiškė dėkingumą visoms tarnyboms, kurios užtikrino šventės saugumą ir per kelias valandas sugebėjo nustatyti bei sulaikyti du pavojingus asmenis. Vicepremjeras Matteo Salvini pavadino policijos operaciją išskirtiniu pavyzdžiu, kuris leido išvengti galimos tragedijos, ir pareiškė, kad Italijoje nėra vietos terorizmui.
Tyrimas tęsiamas, o teisėsauga aiškinasi, ar sulaikytieji planavo teroro išpuolį, ar veikė kaip tarptautinių ginklų kontrabandos tinklo dalis.
Lietuvoje terorizmo grėsmė yra maža
Valstybės saugumo departamento (VSD) nterneto svetainėje pažymima, kad VSD tiria užsieniečių, atvykusių į Lietuvą iš valstybių, kuriose veikia teroristinės organizacijos, veiklą dėl galimų ryšių su užsienio ekstremistinėmis ir teroristinėmis organizacijomis, siekdamas užkardyti teroristinius ir su teroristine veikla susijusius nusikaltimus, nustatyti asmenų ir grupių radikalizmo apraiškas, galinčias paskatinti juos smurtinei veiklai.
VSD konsultuoja valstybės institucijas dėl grėsmės valstybės saugumui užsieniečiams prašant prieglobsčio, vizų bei leidimų laikinai ir nuolat gyventi Lietuvoje. VSD vertina gaunamą informaciją apie užsieniečius Lietuvoje, bendradarbiaudamas su kitomis institucijomis bei užsienio partneriais.
Lietuvoje terorizmo grėsmė yra maža, tačiau pavienių radikalizuotų asmenų nusikalstamos veiklos rizika išlieka aktuali.
ES nuolat imasi veiksmų stiprinti kovą su terorizmu
ES informuoja, kad pastaraisiais dešimtmečiais valstybės narės glaudžiai bendradarbiauja, kad užkirstų kelią išpuoliams, sustiprintų radikalizacijos prevenciją ir užtikrintų veiksmingus informacijos mainus.
ES ėmėsi priemonių, kurios apribojo galimybes teroristams naudotis ginklais, sprogmenimis, fiktyviomis finansinėmis schemomis. Priimtos taisyklės dėl pinigų plovimo užkerta kelią teroristų finansavimui, o griežta kontrolė apsunkina pavojingiausių ginklų ir sprogmenų įsigijimą. Svarbus vaidmuo tenka ir interneto erdvei: priimtos taisyklės, leidžiančios pašalinti suterorizmu susijusį turinį per vieną valandą, padeda mažinti propagandos sklaidą ir užkirsti kelią naujų žmonių verbavimui.
Po 2004 m. Madrido atakų įsteigtas ES kovos su terorizmu koordinatorius, užtikrinantis valstybių narių veiksmų darną ir bendrą strategiją. ES aktyviai bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis, o Europolas ir Eurojustas padeda nacionalinėms institucijoms vykdyti tyrimus ir teisinius procesus.
Prevencijai ES taip pat skiria daug dėmesio. Nuo 2015 m. veikia ES interneto turinio stebėsenos padalinys, pašalinantis teroristinę propagandą iš socialinių tinklų. Vien 2019 m. kartu su didžiosiomis platformomis buvo panaikinta tūkstančiai „Islamo valstybės“ paskyrų. Nuo 2022 m. galioja reglamentas, įpareigojantis interneto paslaugų teikėjus per valandą pašalinti ekstremistinį turinį.
ES valstybės narės vis glaudžiau dalijasi informacija: užtikrinama tarpusavio prieiga prie DNR, pirštų atspaudų ir transporto priemonių registrų duomenų, stiprinamos priemonės kovai su tapatybės klastojimu, o keli duomenų centrai jungiami į bendrą paieškos portalą.
Kova su terorizmu neapsiriboja vien Europos sienomis. ES glaudžiai bendradarbiauja su tarptautiniais partneriais, dalijasi informacija ir padeda stiprinti jų teisėsaugos bei teisinius mechanizmus. Tokiu būdu užtikrinama, kad teroristų veikla būtų sekama ne tik Europoje, bet ir už jos ribų.
Nors pastaraisiais metais teroristinių atakų sumažėjo, didžiausią grėsmę ir toliau kelia džihadistinis terorizmas, taip pat stebimas augantis kraštutinių dešiniųjų aktyvumas. ES siekia išlikti žingsniu priekyje, prognozuoti kylančias rizikas ir užtikrinti, kad būtų apsaugoti piliečiai, jų saugumas bei Europos demokratinės vertybės.