Tarptautiniu mastu rengiamos Jungtinių Tautų, Europos Sąjungos statistikos tarnybos (Eurostato) ir kitų institucijų demografinės prognozės suteikia galimybę apytikriai įvertinti pasaulio, regionų ar atskirų valstybių demografinius pokyčius, tačiau bendra globaliais pokyčiais ir modeliavimu pagrįsta metodika ne visada leidžia tiksliai atspindėti šalių nacionalinius ypatumus.
Dėl to šie vertinimai Lietuvos atveju gali būti mažiau tikslūs. Remdamasi oficialiosios statistikos duomenimis ir siekdama užtikrinti patikimesnes ir Lietuvos kontekstui pritaikytas prognozes, Valstybės duomenų agentūra kartu su Demografinių tyrimų ir ekspertizių centro ekspertais parengė 2026–2100 metų gyventojų skaičiaus Lietuvoje prognozes.
Prognozės sudarytos modeliuojant įvairius šalies demografinės raidos scenarijus ir remiantis Lietuvos ir kitų Europos valstybių patirtimi. Scenarijai apima ir deterministines prielaidas, ir tikimybinius vertinimus, leidžiančius įvertinti prognozių paklaidą bei tikėtinus rezultatų intervalus. Įvertinus 12 skirtingų gimstamumo, mirtingumo ir migracijos scenarijų – nuo optimistinių iki pesimistinių – kaip pagrindas pasirinktas labiausiai tikėtinas scenarijus (vidutinio gimstamumo, vidutinio mirtingumo ir vidutinės neto migracijos). Šio scenarijaus rezultatus agentūra rekomenduoja naudoti valstybės institucijoms ir kitiems duomenų vartotojams planavimo ir analizės veiklose.
2026–2100 m. prognozuojamas lėtas gyventojų skaičiaus mažėjimas
2050 m. pradžioje Lietuvoje gyvens 2 mln. 680,2 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 210,4 tūkst. (7,3 proc.) mažiau negu 2025 m. pradžioje, atitinkamai 2075 m. pradžioje gyvens 2 mln. 389 tūkst. (501,6 tūkst. (17,4 proc.) mažiau), 2100 m. pradžioje – 2 mln. 152,2 tūkst. (738,4 tūkst. (25,5 proc.) mažiau).
Prognozuojamu laikotarpiu moterų skaičius šalyje išliks didesnis nei vyrų. 2050 m. pradžioje moterų bus 75,5 tūkst. daugiau negu vyrų (atitinkamai 1 mln. 377,8 tūkst. ir 1 mln. 302,4 tūkst.), 2075 m. pradžioje – 30,9 tūkst. daugiau (atitinkamai 1 mln. 210 tūkst. ir 1 mln. 179 tūkst.), 2100 m. pradžioje – 38 tūkst. daugiau (atitinkamai 1 mln. 95,1 tūkst. ir 1 mln. 57,1 tūkst.). 2050 m. pradžioje moterys sudarys 51,4 proc. visų nuolatinių gyventojų (1 tūkst. vyrų teks 1 057 moterys), atitinkamai 2075 m. pradžioje – 50,6 proc. (1 tūkst. vyrų teks 1 026 moterys, 2100 m. pradžioje – 50,9 proc. (1 tūkst. vyrų teks 1 035 moterys).
Remiantis labiausiai tikėtinu demografinių prognozių scenarijumi, iki 2100 m. bendras Lietuvos gyventojų skaičius nuosekliai mažės, o šalies demografinė piramidė, atspindinti gyventojų skaičiaus pokyčius pagal lytį ir amžių, vis labiau primins urnos formą.
Urnos formos demografinės piramidės yra būdingos besitraukiančioms populiacijoms, kuriose suminis gimstamumo rodiklis neužtikrina kartų kaitos (yra mažesnis nei 2,1 vaiko), mažėja jauno ir vidutinio (darbingo) amžiaus gyventojų dalis bei didėja vyresnio amžiaus gyventojų dalis. Populiacijų, kurių demografinės piramidės neturi plataus pagrindo, demografinio senėjimo rodikliai aukšti (didelis medianinis amžius, aukštas demografinės senatvės koeficientas). Spartūs demografinio senėjimo procesai ir mažėjanti darbingo amžiaus gyventojų dalis ilgainiui kels iššūkių šalies ekonominei ir socialinei raidai.
Prognozuojamas vyresnio amžiaus gyventojų skaičius augimas bei darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas
Susiformavusi nepalanki gyventojų amžiaus struktūra lems gyventojų skaičiaus mažėjimą ir gyventojų amžiaus struktūros kaitą artimiausiais dešimtmečiais. Prognozuojama, kad išliks neigiama natūrali gyventojų kaita (mirusiųjų skaičius viršys gimusiųjų skaičių) ir toliau mažės darbingo amžiaus gyventojų ir reproduktyvaus amžiaus moterų skaičius. Neigiamą natūralų prieaugį iš dalies kompensuos teigiamas tarptautinės neto migracijos balansas (t. y. imigrantų skaičius bus didesnis nei emigrantų).
2050 m. pradžioje šalyje gyvens 312,2 tūkst. 0–14 metų amžiaus vaikų (11,6 proc. visų gyventojų), 2075 m. pradžioje – 261,3 tūkst. (10,9 proc.), 2100 m. – 241,1 tūkst. (11,2 proc.).
Darbingo amžiaus (15–64 metų) gyventojų skaičius Lietuvoje nuosekliai mažės. Prognozuojama, kad 2050 m. pradžioje jų bus 1 mln. 559,9 tūkst., arba 58,2 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų. 2075 m. pradžioje šios grupės gyventojų skaičius sieks 1 mln. 259,1 tūkst., arba 52,7 proc. visų gyventojų, o 2100 m. pradžioje – 1 mln. 101 tūkst., arba 51,2 proc. visų gyventojų. Numatoma, kad darbingo amžiaus gyventojų 2050 m. pradžioje bus 319 tūkst. mažiau nei 2025 m. pradžioje. 2075 m. pradžioje šios amžiaus grupės asmenų bus 619,7 tūkst. mažiau, 2100 m. pradžioje – 777,9 tūkst. mažiau.
Pagyvenusių žmonių (65 metų ir vyresnių) skaičius šalyje toliau didės. 2050 m. pradžioje ši amžiaus grupė sudarys apie 30,2 proc. visų nuolatinių šalies gyventojų – daugiau nei 808 tūkst. Tai būtų 204,7 tūkst. (33,9 proc.) daugiau nei 2025 m. 2075 m. pradžioje 65 metų ir vyresni asmenys sudarys 36,4 proc. visų gyventojų; jų skaičius, palyginti su 2025 m., išaugs 265,1 tūkst. (43,9 proc.). 2100 m. pradžioje ši grupė sudarys 37,6 proc. visų gyventojų – tai 206,6 tūkst. (34,2 proc.) daugiau nei 2025 m.
Reproduktyvaus amžiaus (15–49 metų) moterų skaičius prognozuojamu laikotarpiu mažės. 2050 m. pradžioje ši grupė sudarys tik 33,6 proc. visų moterų skaičiaus, 2075 m. pradžioje – 31,2 proc., 2100 m. pradžioje – 31,5 proc.
Numatoma, kad reproduktyvaus amžiaus moterų 2050 m. pradžioje bus 463,5 tūkst. – tai 134,4 tūkst. mažiau nei 2025 m. pradžioje. 2075 m. pradžioje šios amžiaus grupės moterų sumažės iki 377,7 tūkst. (220,2 tūkst. mažiau nei 2025 m.), o 2100 m. pradžioje – iki 345,3 tūkst. (252,6 tūkst. mažiau).
Mažėjantis reprodukcinio amžiaus moterų skaičius bus vienas iš veiksnių, 2026–2100 m. lemsiančių mažėjantį gimusiųjų skaičių.
Prognozuojama, kad 2050 m. moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė bus 85,6 metų, vyrų – 78,2 metų, atitinkamai 2075 m. – 88,5 metų ir 81,7 metų, 2100 m. – 90,8 metų ir 84,3 metų. Prognozuojamu laikotarpiu skirtumas tarp vyrų ir moterų vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės vis mažės (2050 m. – 7,4 metų, 2075 m. – 6,8 metų, 2100 m. – 6,4 metų).
Prognozuojami gyventojų skaičiaus rodikliai paremti scenarijuose nustatyta gimstamumo, mirtingumo ir migracijos dinamika, tačiau atsižvelgiant į taikytas prielaidas neįvertinamas naujų veiksnių poveikis ir netikėtų grėsmių (geopolitinių, klimato kaitos ar epidemiologinių) įtaka demografinei kaitai. Esant reikšmingiems tendencijų pokyčiams, būtina peržiūrėti skaičiavimo metodikoje taikomus scenarijus. Artimiausia prognozių scenarijų peržiūra numatyta 2027 m.