Pasitiko su plakatais
Prieš antradienį turintį vykti posėdį, salės prieigose susirinko LRT darbuotojai. Jie atėjo su protesto ženklais, paskelbė tylos minutę.
LRT tarybos posėdis vyks Seimui ruošiantis antrą kartą balsuoti dėl LRT įstatymo pataisų, kuriomis siūloma palengvinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Prie Seimo vyks protestas: žurnalistų bendruomenė ir Kultūros asamblėja ragina atmesti svarstomas pataisas. Planuojama, kad LRT įstatymo projekto svarstymas Seime prasidės 18.25 val. ir užsitęs.
Surinkti 400 parašų
LRT darbuotojai tarybai prieš posėdį įteikė nepasitikėjimo raštą su prašymu atsistatydinti, tuo pačiu turėtų atsistatydinti ir LRT administracija.
Šiuo metu surinkti jau 400 parašų.
Visuomeninio transliuotojo darbuotojai taip pat kelia klausimus dėl tarybos pirmininko Mindaugo Jurkyno pozicijos ir paramos valdančiųjų siūlomoms, kitų tarybos narių veiksmų, pavyzdžiui, Jono Staselio reikalavimo pasiaiškinti dėl žurnalistų rengiamos protesto akcijos.
LRT radijo žurnalisto Edvardo Kubiliaus teigimu, visuomeninis transliuotojas yra atsidūręs krizėje, o už tai dalį atsakomybės turėtų prisiimti ir pati taryba.
„Situacija be galo paprasta – mūsų visuomeninis transliuotojas yra krizėje ir normaliai dirbti negali dėl to, kad taryba pati yra susiskaldžiusi, nemoka bendrauti ir bendradarbiauti su generaline direktore. Kartais mums susidarydavo įspūdis, kad taryba yra ne aukščiausias valdymo organas, o opozicija opozicijoje“, – Eltai teigė E. Kubilius.
„Trečias dalykas, mes patiriame politinį spaudimą, kai audito išvados interpretuojamos taip, kaip patogu dabartinei valdančiajai daugumai, kurios tikslas yra diskredituoti visuomeninį transliuotoją“, – sakė jis.
Žurnalistas taip pat pabrėžė, kad šiuo protestu yra reiškiamas nepasitikėjimas LRT taryba – šią raginama atsistatydinti.
„O tai padarius, atsistatydintų ir generalinė direktorė. Aš nežinau, ar tai yra geriausias sprendimas, bet tai yra mūsų darbuotojų pozicija ir kažkas turi vieną kartą sureaguoti“, – kalbėjo E. Kubilius.
Garbačiauskaitė-Budrienė: kviečiu visus drauge atsistatydinti
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) darbuotojams išreiškus nepasitikėjimą Tarybos nariais, visuomeninio transliuotojo direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ragina juos ir kartu visą administraciją atsistatydinti.
„Turint omeny, kad per 400 darbuotojų ir žinių vedėjų pasirašė nepasitikėjimą LRT taryba, kviečiu visiems drauge atsistatydinti ir taip nunulinti situaciją“, – tarybos posėdyje kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Jei LRT taryba pasirengusi dirbti kartu ginant viešąjį interesą, mielai dirbsiu kartu. Prieš viešąjį interesą dirbti nesutinku. Idealus kelias situacijai stabilizuoti galėtų būti toks: atsispiriant nuo Konstitucijos, LRT įstatymo ir Europos žiniasklaidos laisvės akto principų kviečiu LRT tarybą peržiūrėti savo poziciją dėl naujausių, buldozeriu stumiamų pataisų, visiškai jas atmesti (…) Mano manymu, tik tokia Tarybos laikysena padėtų stabilizuoti padėtį ir grąžinti situaciją į normalias vėžes. Žurnalistams, o ir visiems darbuotojams, reikia jūsų paramos“, – tarybos posėdyje kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Turbūt tai mažai tikėtina, todėl, turint omenyje, kad per 400 darbuotojų ir žinių vedėjų pasirašė nepasitikėjimą LRT taryba, kviečiu visiems drauge atsistatydinti ir taip nunulinti situaciją“, – pridūrė ji.
Generalinės direktorės teigimu, sudėtingą situaciją LRT buvo bandoma sumenkinti dar iki menamų jos nesutarimų su taryba.
„Pastarasis laikotarpis LRT buvo labai sunkus. Visą situaciją, turinčią ilgą priešistorę dabar mėginama sumenkinti iki menamo konflikto tarp LRT direktorės ir LRT tarybos, bandoma pateikti ir nuteikti, kad nepaklusniai direktorei suvaldyti reikalingos buldozeriu stumiamos pataisos dėl direktoriaus atleidimo. (…) LRT tarybos bei generalinio direktoriaus funkcijos yra apibrėžtos LRT įstatyme, tad nelabai aišku, apie kokią vienvaldystę, o ir paklusnumą čia gali būti kalba“, – dėstė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Visada laikiausi nuomonės, kad LRT taryba ir direktorius turi veikti išvien saugodami LRT nepriklausomumą, užtikrindami reikiamą finansavimą: tai pagrindiniai faktoriai, kurie lemia tvarią visuomeninio transliuotojo veiklą. O jei taryba nemato reikalo to daryti, tada, įstatymu suteiktų įgaliojimų rėmuose, tai daryti yra mano pareiga. Pastaraisiais metais kaip tik daugumos Tarybos narių paramos, saugant LRT ir viešąjį interesą ir pasigedome“, – akcentavo ji.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė tikino, jog pastaruoju metu kilo abejonių dėl kai kurių LRT tarybos narių įsipareigojimo ginti viešąjį interesą.
„Kai viešumoje prieš metus prasidėjo R. Žemaitaičio išpuoliai prieš LRT, jos žurnalistus ir vadovus, kurie jau turi realių pasekmių tiek LRT vertinimams, tiek darbuotojams, LRT taryba patarė nekreipti dėmesio. Kai Seimas privertė Valstybės kontrolę atlikti LRT auditą ir Žemaitaitis jau grasino, kaip po audito susidoros su LRT, LRT taryba sveikino auditą. Kai valdančioji koalicija įtraukė į savo programą punktus apie tai, kaip jie užtikrins nuomonių įvairovę LRT turinyje, LRT taryba sakė, kad jie nemato grėsmės LRT. Kai imta politizuoti LRT audito išvadas, skleisti apie jas melagienas, menkinti LRT reputaciją, Taryba tai ignoravo arba netgi stojo spaudžiančiųjų pusėn“, – sakė generalinė direktorė.
„Taigi visa pastarųjų metų įvykių eiga, prie jos pridėjus dar skandalingą politinio neutralumo auditą, jį sekusį auditorės atsistatydinimą, nuolatinį spaudimą LRT administracijai ir tai, kad dar vasarą Tarybos vadovai mėgino su valdančiaisiais susitarti dėl galimybių atleisti direktorių, leidžia garsiai kalbėti apie tai, kad dalis Tarybos narių veikia ne gindami viešąjį interesą ir ne saugodami LRT nuo politikų įtakos, bet atvirkščiai“, – pabrėžė ji.
Tarybos nariai: atviras formatas tam netinkamas
Tuo metu prezidento deleguota tarybos narė Rėda Brandišauskienė piktinosi, kad tokiems pokalbiams viešas posėdžio formatas nėra tinkamas.
„Jeigu iš tiesų norime atkurti dialogą tarp administracijos, vadovės ir Tarybos, tai viešas formatas nėra tam tinkamas formatas ir tą visi žinome. Direktorės pranešimas, kurio nebuvo medžiagoje ir nenutarėme Taryboje, kad tai būtų viešas formatas – vertinu daugiau kaip pokalbį su auditorija, o ne su Taryba. Kviesčiau kalbėtis su Taryba“, – sakė R. Brandišauskienė.
Seimo deleguotas LRT tarybos narys Juozas Pabrėža kritikavo, kad pastaruoju metu visuomeninio transliuotojo eteris išnaudojamas akcijai „Šalin rankas“.
„Nematau, kad kažkaip būtų kėsinamasi į laisvą žodį. Matau, kad pastaruoju metu su akcija „Šalin rankas“ visuomeninis eteris išnaudojamas, net uzurpuojamas, praktiškai, vienam klausimui, vieninteliam, generalinės direktorės atleidimo klausimui“, – dėstė J. Pabrėža.
Jurkynas: įmanomi visi variantai
Kaip žurnalistams prieš posėdį sakė M. Jurkynas, antradienį taryba atitinkamų sprendimų nepriims, tačiau juos svarstys.
„Čia yra įmanomas variantas. Mes tai svarstysime“, – apie galimybę trauktis tarybai kalbėjo M. Jurkynas.
Vis dėlto jis teigė, kad tai antradienį nebus svarstoma, nes LRT tarybos darbotvarkė sudaroma likus septynioms dienoms iki posėdžio.
„Šiandien tikrai šis klausimas nėra svarstomas joks: nei dėl generalinės direktorės, nei dėl tarybos in corpore. Klausimai yra paskelbti viešai“, – kalbėjo tarybos pirmininkas.
Dalies LRT darbuotojų išreikštą nepasitikėjimą jis teigė vertinantis kaip nuomonę.
„Ši nuomonė bus atitinkamai perduota tarybai ir manau, kad bus diskusija dėl to“, – kalbėjo jis.
Staselis: esame už darbuotojus
Vienas iš LRT tarybos narių, Jonas Staselis, paklaustas, kaip vertina, kad LRT darbuotojai išreiškė nepasitikėjimą taryba ir susirinko prie salės, teigė, kad vertina tai kaip „demokratinį, normalų procesą“.
Paklaustas, kaip taryba į tai reaguos, jis sakė negalintis kalbėti visos tarybos vardu, tai spręs susirinkusi taryba. Jis neatsakė, ar taryboje bus svarstomas atsistatydinimo klausimas.
„Manau, kad tai vyks natūraliai“, – apie tai, kad bus svarstoma susidariusi situacija, kalbėjo LRT tarybos narys.
Paklaustas, kokią žinutę perduotų LRT darbuotojams, sakė, kad taryba visada yra už jos darbuotojus.
„Taryba visada buvo už LRT ir LRT darbuotojus“, – kalbėjo J. Staselis.
„Man keista yra, kad pasakoma iš anksto a priori, kad taryba nusistačiusi yra prieš darbuotojus. Nieko panašaus“, – tvirtino jis.
J. Staselis pridūrė, kad taryba posėdyje kaip tik kalbės ir apie atlyginimų darbuotojams kėlimą.
Vis dėlto iš kokių lėšų tai bus daroma įšaldžius biudžetą jis atsakyti negalėjo, teigė, taryba dėl to tarsis.
„Yra nusiteikimas, kad darbuotojams atlyginimai didėtų, kiek biudžetas leis“, – sakė LRT tarybos narys.
Kelios Lietuvos meno kūrėjų asociacijos narės piktinasi asociacijos vadovo J. Staselio kreipimusi į visuomeninio transliuotojo generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę, prašant pasiaiškinti dėl vykdytos protesto akcijos „Šalin rankas“. Trys iš jų J. Staselį ragino atsistatydinti iš LMKA prezidento pareigų.
J. Staselis teigė ir tai vertinantis kaip demokratinį procesą.