Europos Parlamentas lapkritį patvirtino pirmąją Europos gynybos pramonės programą. Ja siekiama stiprinti vieningą Europos Sąjungos (ES) pramonę, vykdyti bendrus viešuosius pirkimus, plėsti gynybos produktų gamybą Bendrijoje ir kartu didinti paramą Ukrainai.
Šiai programai numatoma 1,5 mlrd. eurų, iš kurių 300 mln. eurų turėtų būti skirti šios šalies gynybos pramonės atnaujinimui bei integracijai į Europos pramonę. Taip pat ketinama sukurti fondą, kuris užtikrintų spartesnį tiekimo grandinių atnaujinimą – tam būtų skiriama bent 150 mln. eurų.
Be to, numatoma, jog finansavimą gaus tik tie produktai, kurių trečiosiose šalyse pagaminta dalis bus ne didesnė kaip 35 proc. Finansavimą gaus projektai, kuriuose dalyvaus bent keturios valstybės narės arba Ukraina.
„Pagaliau tai įvyko, – Delfi laidoje sakė Europos Parlamento narys Paulius Saudargas. – Kiekviena valstybė narė turi savo interesų ir Europos gynybos pramonė yra pakankamai fragmentuota, susiskaldžiusi. Ši programa yra skirta sukurti vieningą Europos gynybos pramonę, kur – jeigu būtų gerai integruota – būtų viena didžiausių pasaulyje. Prilygtų Amerikai, Kinijai.“
Tačiau Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos valdybos narys Robertas Juodka skeptiškesnis dėl šios programos. Jo teigimu, tam skirta suma – per maža.
„Europos mastu pusantro milijardo tikrai nėra daug. Tai, sakyčiau, yra kaip kišenpinigiai Europos mastu, – sako jis. – Bet tai yra pirmas žingsnis ir tikrai labai gerai, kad tai įvyko. Net ir šitam konsensusui pasiekti užtruko labai ilgai. Tai yra pirmas žingsnis startuoti su Europos komponentų visos grandinės gamybos skatinimu.
Pagrindinė problema šiuo metu Europoje ir Amerikoje yra ta, kad gynybos produktų komponentų nėra, jie yra gaminami Kinijoje ir praktiškai įsigyti už protingą kainą, o kartais apskritai įsigyti komponentų, kurie būtų europinės arba draugiškų šalių kilmės, neįmanoma. Esminis dalykas yra užkurti vadinamąją komponentų gamybos grandinę, kad ne tik galutinis produktas būtų surenkamas, bet ir komponentai jam būtų gaminami Europos Sąjungoje arba bent jau NATO, Ukrainai draugiškose valstybėse“.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad ES pasižymi gremėzdiškais biurokratiniais procesais, tad ir tai gali apsunkinti progresą. Vis dėlto jis sako, jog tai yra istorinis momentas, nes iki šiol ES nesiėmė tokių sprendimų dėl gynybos
„Europos Sąjungą laiką būdavo apribota, kad kad visi dalykai ,susiję su gynyba su nacionaliniu saugumu, būdavo išimti iš Europos Sąjungos kompetencijos ribų. O dabar tą pavyko apeiti būtent per pramoninę industrijos skatinimo prizmę. Tai yra istorinis momentas. Galėtų būti daugiau, bet tai yra pirmas žingsnis“, – teigia R. Juodka.
Europos gynybos pramonė buvo naikinama dešimtmečius
Paklaustas, kokia dabar yra Europos gynybos pramonė, R. Juodka sako, kad ja susirūpinta per vėlai – tik 2022-iais, prasidėjus plataus mąsto karui Ukrainoje.
„Gamybos vystymo procesai trunka tikrai ne vienerius ir ne dvejus metus. Suprojektuoti gamyklą, ją pastatyti, paleisti, suderinti visą tiekimo grandinę – visa tai užtrunka. Dešimtmečius Europos gynybos pramonė buvo ne tai, kad apleista, ji buvo aktyviai naikinama. Iš esmės tos pačios [Angelos] Merkel (buvusios Vokietijos kanclerės – Delfi) vyriausybės ir ir visų kitų. Šiuo metu mes turime tai, ką turime. Iš esmės mes turime pradėti ir vytis nuo atsilikusios pozicijos.“, – aiškina R. Juodka.
Pasak gynybos pramonės atstovo, Europoje potencialo yra daug, tačiau iki šiol tai nebūdavo pritaikoma.
„Europoje tikrai yra daug potencialo, daug mokslinio, prototipinio potencialo. Pats dažnai važinėju po tarptautines parodas ir tikrai matau, kad Europos įmonės daug turi nuostabių prototipų, nuostabių idėjų, visokių sprendimų, bet pagrindinė problema yra su tų produktų komerciniu pritaikymu ir jų masinė gamyba. Jeigu reikia kažką pagaminti masiškai, tai Europa nelabai gebėdavo tai padaryti“, – sako jis.
R. Juodka primena, kad Europoje statomos naujos gamyklos ir gynybos pramonė pradedama vystyti Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje. Tai, pasak jo, naudinga ne tik gynybai, bet ir visai ekonomikai.
„Tai yra didžiulis poslinkis ir pagalba ekonomikai, nes bet koks gamybos vienetas nėra tik gamybos vienetas. Tai automatiškai užkuria visą gamybos grandinę, visą ekosistemą. Tai yra tokia grandininė reakcija. Kažkas daug dešimtmečių buvo apleista, o dažnai ir naikinama, tai dabar visa tai reikia atkurti. Ir tai dviguba nauda. Tai ne tik mūsų saugumas, bet ir mūsų ekonomika, mūsų gerovė yra tiesiogiai susiję dalykai.
Gynybos pramonė visada buvo visų inovacijų šaltinis. Per žmonijos istoriją iš esmės visos pozityvios inovacijos yra atėjusios iš gynybos sektorių. Vienaip ar kitaip pirmiausia būdavo išrandama gynybos tikslais ir tik po to išeidavo į apyvartą. Mes matome procesą, kuris prasideda, įgauna pagreitį ir tikiuosi, kad tai vyks Lietuvoje. Matome labai didelį proveržį ir daug įmonių, kurios net nemanė, jog turi gynybos potencialą, yra dvigubos paskirties potencialai“, – pasakoja R. Juodka.
P. Saudargas priduria, kad gynybą stiprinti kuriami įvairūs mechanizmai: ne tik anksčiau minėta nauja programa, tačiau ir didesnė strateginė Europos Komisijos gynybos iniciatyva „Readiness 2030“, pagal kurią Europa turi peržiūrėti visą savo karinį potencialą.
„Gynyba visada buvo valstybių narių prioritetas. Europos Sąjunga niekada to nefinansavo ir dabar tai yra naujas dalykas. Matysime, kiek tai įsibėgės, bet pirmiausia turime matyti pačių valstybių narių norą. Šiaurės ir Baltijos valstybės bei Lenkija aiškiai supranta grėsmę. Yra supratimas, kad reikia investuoti į savo gynybą ir saugumą. Tačiau tokios pietinės valstybės kaip Ispanija, Portugalija, Italija karas yra toli. Nepasakyčiau, kad jos nesupranta aktualumo, kad reikia apginti Ukrainą, kad Europai reikia investuoti į savo saugumą, bet nusiteikimas yra kitoks. Valstybės turi kitų problemų: socialinių, apgyvendinimo, migracijos, biudžeto deficito“, – vardija P. Saudargas.
Ko gali imtis Lietuva?
Pasak gynybos pramonės atstovo R. Juodkos, gynybos pramonė artimiausią dešimtmetį vystysis ir Lietuvoje.
„Lietuva turi daug potencialo ir kur kas daugiau potencialo, negu mes patys manome. Matome iš mūsų Gynybos ir saugumo pramonės asociacijos. Per savaitę būna kartais vienas, kartais du nauji nariai, kurie atranda save iš naujo būtent gynybos ir saugumo sferoje. Tai ir inžinerinės pramonės įmonės, ir logistikos, ir statybos įmonės, ir betono gamybos liejimo įmonės.
Analogiškai visos chemijos pramonės įmonės tikrai gali gaminti daug komponentų ir visuomeniniams, ir kitiems. Elektronika ir „Teltonika“ yra viena iš mūsų pažibų gynybos srityje. Yra dvigubos paskirties pramonės įmonių. Tai visos susijusios su aviacija, su antžeminiu aptarnavimu, įmonės, kurios transformuoja transporto priemones, jas pritaiko specialiems poreikiams. Įmonės, apie kurias nepagalvotum, kad tai gynybos sektoriaus įmonės. Jų yra begalės“, – pasakoja R. Juodka.
Jis priduria, kad saugumo srityje gali veikti ir įvairiausios informacinių technologijų bendrovės, taip pat lazerių gamintojai.
„Mes turime tą gynybos geną, kaip sako mūsų Šaulių sąjungos vadas. Dalis visuomenės turi tą kario geną iš esmės ir mūsų pramonė irgi turi tą gynybos ir kario geną. Dabar mes turime savyje tai atrasti ir išvystyti. Jis tikrai yra stipresnis negu manome“, – tikina gynybos pramonės atstovas.
Jis įvardija ir sritis, kuriose Lietuvos gamintojai yra lyderiai.
„Lietuva lyderiauja naujose gynybos sferose. Tai būtent dronai, perėmėjai, žvalgybiniai dronai. Antidroniniai sprendimai, elektroninės kovos sprendimai, lazeriai, komunikacija, satelitai. Jau virš 130 palydovų yra paleistų į orbitą, kurie pagaminti Lietuvoje. Kas žino šį faktą? Ta pati lazerių pramonė. Vilniaus regionas yra vienas iš labiausiai koncentruotų lazerių pramonės klasterių pasaulyje, kur 15 kilometrų spinduliu yra virš pusantro tūkstančio bendrovių, susijusių su lazerių technologija“, – vardija R. Juodka.
Pašnekovas sako, kad dabar reikia ne miegoti, o aktyviai remti tokią pramonę. Pagrindinė kliūtis – nepakankamas finansavimas jai.
„Artimiausius dešimtmečius tai turbūt bus pagrindinė šaka, kuri užtikrins augimą. Todėl esminis yra mūsų politikos klausimas“, – teigia R. Juodka.
P. Saudargo vertinimu, Lietuvos institucijos veikia inertiškai ir nespėjai greitai persiorientuoti prie besikeičiančios realybės. Jis įvardijo prioritetus, į kuriuos reikėtų sutelkti dėmesį.
„Lietuvoje reikia orientuotis į du dalykus. Tai yra bepilotės sistemos ir sprogmenų gamyba, nes turėdamas šiuos dalykus iš esmės tampi nepriklausomas ir gali apsiginti. Gali neturėti tanko, gali neturėti laivyno ar dar kažko, bet jeigu tu turi sprogmenis ir išvystytas bepilotes sistemas, kurios gali nuskristi iki taikinio ir jį sunaikinti, tu iš esmės gali kariauti.
Toks frontas šiandien yra Ukrainoje. Keliasdešimt kilometrų yra niekieno zona, todėl, kad ji yra dengiama dronais, viskas yra stebima. Reikia kurti integruotas sistemas. Kai kalbame apie tą dronų sieną, tai mums ją jau reikia vystyti, turi būti valstybiniai užsakymai. Mes turime turėti išvystytas dviejų tipų sistemas. Įvairaus nuotolio ir pajėgumo. Man pačiam savo akimis teko daug kartų matyti, kaip ukrainiečiai planšetėse ar telefonuose mato absoliučiai visus dronus, skraidančius virš galvos“, – sako P. Saudargas.
Europarlamentaras sako, kad reikia konkrečių žingsnių, taip pat pasinaudoti ir tokiom ES programomis, kaip minėta Europos gynybos pramonės programa, bei valstybės biudžeto lėšomis duoti valstybinius užsakymus šalies gynybos pramonei.