Opoziciniai konservatoriai antradienį tarybos posėdyje pristatė klausimą, kuriuo siūlė įsteigti tarybos Istorinės atminties komisiją.
„Projekto esmė, kad Kaune būtų formuojama istorinės atminties politika, o ne tai, kad susigalvoja kažkas, pastato paminklą ir kaip matome, specialistai net nesvarsto“, – pristatydamas klausimą kalbėjo opozicijos lyderis, konservatorius Paulius Lukševičius.
Pasak jo, istorinės atminties formavimas yra specialistų, o ne politikų reikalas.
„Projektas buvo svarstytas trijuose komitetuose, deja, pritarimo nesulaukė, bet ačiū Dievui, kad nors iššaukė diskusijas“, – kalbėjo jis.
Merui Visvaldui Matijošaičiui paprašius pagarsinti administracijos išvadą, konservatorius pareiškė, kad ji – „tradiciškai neigiama“.
„Tai čia gal tik vienas esi teigiamas“, – replikavo V. Matijošaitis.
„Eikit eikit, negali būti…“, – juokdamasis atsakė P. Lukševičius.
„Šiandien aš nesijuoksiu“, – sureagavo Kauno meras.
Pasak konservatorių, tokia komisija leistų ne tik nuosekliau formuoti, kokie paminklai yra statomi, bet ir įtraukti į procesą menininkus, o tai sudarytų galimybę spręsti dėl paminklų išvaizdos.
„Mes dabar kartais statome paminklus tokius, kur po 100 metų žmonės negalės suprasti, ar jie statyti XX amžiaus pradžioje, ar XXI-ojo“, – pastebėjo Rasa Duobaitė-Bumbulienė.
Jos komentarą pertraukė valdančiųjų atstovai, kurie replikavo, kad Kauno paminklais visi gėrisi ir važiuoja į juos žiūrėti. Paprašiusi galimybės baigti pasisakymą, politikė pridūrė, kad ši komisija galėtų spręsti ir tai, kad Kaunas šiuo metu neturi nė vieno paminklo nusipelniusioms moterims, nors tokių asmenybių yra ne viena.
„Man ir patinka daiktai, kurie visada gerai stovi“, – reaguodamas į kilusią diskusiją pareiškė meras.
Opozicijos teiktiems siūlymams valdantieji balsuodami nepritarė.
Diskusija dėl paminklų parinkimo Kauno taryboje keliama nebe pirmą kartą. Šią savaitę planuojama atidegti visuomenininko ir tautinio atgimimo veikėjo Petro Vileišio skulptūra anksčiau sulaukė politikų pastabų dėl savo stilistikos, nederančios modernistinėje tarpukario Kauno aplinkoje.
Šią skulptūrą Kaunui dovanoja kultūros mecenatas Pranas Kiznis. Ją kūrė ukrainiečių skulptoriai Olesis Sidorukas ir Borisas Krylovas – žymiojo „Laisvės kario“, stovinčio prie Kauno pilies, autoriai.