Ar pritariate Lietuvos pozicijai, kad į Vilnių skrendantys meteorologiniai kontrabandiniai balionai yra hibridinio karo prieš Lietuvą ir apskritai NATO dalis? Ir kaip manote, kokiam tikslui tai tarnauja?
Reiškiame visišką solidarumą su Lietuvą ir tikime, kad šie pažeidimai nėra atsitiktiniai. Tai yra nepriimtinas nacionalinio suvereniteto pažeidimas. Jis turi būti pasmerktas ne tik Lietuvos, NATO ir Europos Sąjungos partnerių, bet ir kitų valstybių. Kiek žinau, ši problema buvo iškelta ir paminėta Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdžiuose, ir tai yra labai svarbu. Mes taip pat minėjome tai savo pareiškimuose JT Saugumo Taryboje. Tai provokacija, į kurią reikia reaguoti. Baltarusija privalo nutraukti atakas.
Ar, jūsų manymu, JT turi įrankių sustabdyti tokio pobūdžio hibridinėms grėsmėms, kylančioms iš šalių agresorių?
JT atstovauja tarptautinei bendruomenei. Tad šio klausimo kėlimas tarptautiniu lygiu yra itin reikšmingas. Mūsų sistemose tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygiu egzistuoja stabdžių ir atsvarų mechanizmai. Tai, kad JT valstybės narės sužino apie tokią neteisėtą veiklą, daro poveikį.
Dėl Saugumo Tarybos reakcijos… Atsakymą turbūt suprantame iš to, kad Rusija yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė. Todėl beveik ketverius metus Saugumo Taryba nepajėgė priimti jokios rezoliucijos, smerkiančios Rusijos agresiją, vien dėl to, kad Maskva turi veto teisę. Nors JT Chartijoje aiškiai pasakyta, kad nuolatiniai nariai, kurie yra tiesiogiai įsivėlę į konfliktą, turėtų susilaikyti nuo veto naudojimo.
Mes nesistebime tokiu Rusijos elgesiu, bet tai trukdo Saugumo Tarybai išsamiau nagrinėti šį klausimą. Tačiau, kaip minėjau, kartu su kitais sąjungininkais ir Europos partneriais mes remiame Lietuvą šiame procese.
Bet, žinote, parama yra viena, o tokios šalys kaip Baltarusija ar Rusija juk nereaguoja nei į pasmerkimą, nei į kaltinimus agresija, net į išduotą Tarptautinio baudžiamojo teismo orderį pačiam Rusijos autoritariniam lyderiui Vladimirui Putinui. Tai ką mes galime padaryti, kad turėtume didesnį poveikį? Kaip priversti juos klausytis, jei net JT konsensuso šiuo klausimu nėra?
Manau, konsensusas net neturėtų būti mūsų tikslas. Tokius klausimus sprendžiame kasdien nuo Rusijos pradėto karo pradžios. Tarptautinei bendruomenei iš esmės yra labai sunku suvokti mastą to, kas įvyko Ukrainoje: nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė pati tampa agresore, įsiveržia į taikią šalį, neteisėtai užima dalį teritorijos. Net po beveik ketverių metų ne visiems tai savaime suprantami faktai.
Žinoma, Rusijai tai nerūpi. Taip pat galiu pasakyti, kad ir Rumunijoje turėjome Rusijos dronų įsibrovimų. Mes šiuos incidentus iškėlėme JT ir pranešėme kitoms valstybėms narėms. Noriu pabrėžti, kad mūsų tikslas nėra įtikinti Rusiją, mes puikiai žinome, ką jie daro. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad jų veiksmai būtų matomi platesnei tarptautinei bendruomenei – mūsų partneriams globaliuosiuose Pietuose, mūsų sąjungininkams visame pasaulyje. Kad jie pasmerktų tokį elgesį.
Ar tikimės, kad JT galiausiai visiškai vieningai pasmerks Rusiją? Ne. Bet kiekvieną dieną mes pasakojame savo istoriją, aiškiname savo tikslus, rodome, kaip Rusija ignoruoja ne tik Rumuniją, Lietuvą ar kitas Europos šalis, bet ir visą pasaulį, JT Chartiją bei tarptautinę teisę. Ir tai suteikia mums svarbios paramos JT iniciatyvoms.
JT yra tarptautinė bendruomenė. Todėl naratyvų kova yra labai reikšminga. Mes gana sėkmingai užkertame kelią Rusijos bandymams vaidinti, kad viskas vyksta kaip įprastai.
__1565x1200.jpg){kind=spacer}
Cornelis Feruta, Rumunijos nuolatinis atstovas prie Jungtinių Tautų. Leonhardo Foegerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Taigi, jūs sakytumėte, kad JT vyksta naratyvų kova: Rusijos ir Vakarų?
Taip, absoliučiai. Ir JT tai ypač akivaizdu. Europoje, Bukarešte ar Briuselyje – mes matome vienokį vaizdą. Tačiau čia, JT, Rusija ir jos sąjungininkai stengiasi viską pateikti visiškai priešingu kampu.
Todėl JT platforma yra tokia svarbi, jei nedalyvauji diskusijose net kelias valandas, leidi plisti dezinformacijai, kuri užteršia kitų valstybių mąstymą.
Kalbant apie oro erdvę pažeidžiančius dronus, kurie kartais patenka į Rumunijos oro erdvę, – atrodo, kad reaguojate santūriau nei, pavyzdžiui, Lenkija. Kodėl?
Nesutikčiau, kad reaguojame kitaip negu Lenkija. Aš nesu karo ekspertas, bet žinau, kad kiekvienu atveju, kai dronas įskrido į Rumunijos oro erdvę, naikintuvai kilo į orą. Ekspertai aiškina, kad šie dronai yra labai primityvūs ir lėti. NATO šalių naikintuvai F-16 ar „Eurofighter“ skrenda gerokai greičiau, tad juos numušti techniškai sudėtinga.
Be to, misijos vadai turi nuspręsti, ar nėra rizikos civiliams. Kol kas nė vienu atveju dronai nesukėlė tiesioginės grėsmės piliečių saugumui. Todėl, jei nėra tikslaus pataikymo garantijos ir yra rizika, kad jis nukris civilių gyvenamoje teritorijoje, priimamas sprendimas nenaudoti brangių raketų jiems numušti.
Mes turime įstatymus ir protokolus, kurie leidžia juos numušti, bet sprendimas priklauso nuo situacijos. Kai kurie dronai pagaminti iš putplasčio ir yra lėtesni nei automobilis greitkelyje, o naikintuvas – greitesnis nei „Formulės-1“ bolidas.
Ar Rumunija jaučia karo grėsmę? Ir kaip į tai reaguoja visuomenė?
Mes neturėtume būti bauginami nei Rusijos, nei Baltarusijos. Jie to ir tikisi – įbauginti. Turime rodyti stiprybę ir atsparumą. Visuomenė sureagavo labai išmintingai. Labiausiai nerimauja tie, kurie gyvena prie sienos su Ukraina, kur šalis ties Dunojaus upe kartais skiria vos du metrai. Ten žmonės mato sprogimus, gaisrus, civilių kančias kitoje upės pusėje. Tai kelia daug daugiau nerimo nei Rusijos dronai Rumunijos pusėje.
Mes neturime ko bijoti. Esame stiprios sąjungos dalis. Turime protokolus ir sąjungininkų pajėgas. Tai suteikia pasitikėjimo.
Bet juk jūsų šalyje sumenko ir sąjungininkų pajėgumai. JAV visai neseniai paskelbė sumažinsianti savo karių skaičių Rumunijoje. Ar nesijaučiate mažiau saugūs, turint omenyje į viešumą prasprūstančias analitikų įžvalgas apie galimą dar vieną Rusijos agresiją jau kitoje Europos šalyje per artimiausius penkerius metus?
Ne, mažiau saugūs nesijaučiame. Nes iš Rumunijos išvyko rotaciniai JAV daliniai, kurie ir taip buvo dislokuoti papildomai. JAV pajėgų lygis išlieka pakankamas bet kokiam gynybos scenarijui. Dalis karių aptarnavo ir kitų šalių teritorijas. Kartu turime didelį Europos šalių karių buvimą. NATO pozicija Rumunijoje nėra silpnesnė. Atvirkščiai – ji stipri.
Lapkričio viduryje Europos Parlamentas pritarė teisės aktų paketui, kuriuo reikšmingai sumažinami įmonėms taikomi tvarumo atskaitomybės reikalavimai. Įsigaliojus pakeitimams, tvarumo ataskaitas teiktų tik įmonės, turinčios daugiau kaip 1750 darbuotojų ir viršijančios 450 mln. eurų metinę apyvartą. Išsamūs tiekimo grandinės patikrinimo reikalavimai liktų tik didžiausioms ES rinkos įmonėms – turinčioms daugiau nei 5000 darbuotojų ir 1,5 mlrd. eurų ar didesnę apyvartą.
Kaip užtikrinti, kad kibernetinės atakos organizacijoje būtų pastebėtos laiku?
Kibernetinės atakos šiandien nieko nebestebina, svarbiausias klausimas – ne kada jos įvyks, bet ar bus pastebėtos ir suvaldytos laiku, ankstyvojoje fazėje. Kibernetinio saugumo įstatymas reikalauja, kad organizacijos stebėtų savo IT infrastruktūrą ir gebėtų aptikti bei valdyti incidentus. Pasak Telecentro kibernetinės ir informacijos saugos vadovo Grigorij Strelec, efektyviausias būdas tai įgyvendinti – Saugumo operacijų centras (SOC), kuris tampa ne tik organizacijos saugumo, bet ir reputacijos pagrindu.
Visgi sunku paneigti, kad JAV pamažu atsitraukia ne tik nuo Europos, bet ir mažina savo dalyvavimą JT?
JAV išlieka pagrindinės ir labai svarbios JT narės. Daug siūlymų dėl JT efektyvinimo sutampa su Europos Sąjungos vizija. Finansiniai klausimai yra atskira diskusija, bet visi sutinkame, kad JT turi būti efektyvesnės.
Matome tai ir savo šalyse – nacionaliniu lygiu dedame pastangas, kad vyriausybės ir institucijos būtų efektyvesnės ir veiksmingesnės. Ir aš matau šias pastangas kaip dalį bendro mūsų tikslo padaryti tarptautinę sistemą gebančią reaguoti greičiau ir efektyviau į kylančias naujas grėsmės. Jungtinės Valstijos išlieka svarbiausios partnerės ne tik Rumunijai, bet ir visai Europos Sąjungai.
O augančios Kinijos įtakos JT nejaučiate? JAV sumažinus finansavimą JT, didžiausią indėlį įneš Kinija. Tai jai neabejotinai užtikrina ir didesnę įtaką.
Taip, Kinija atlieka vis svarbesnį vaidmenį tarptautinėje arenoje. Kaip antra pagal dydį JT finansuotoja, ji yra reikšminga veikėja. Mūsų tikslas – užtikrinti, kad visos 193 JT narės laikytųsi Chartijos ir tarptautinės teisės principų.
Ir mes išliekame ištikimi taisyklėms ir principams, kurie po Antrojo pasaulinio karo sukūrė nuspėjamumą ir klestėjimą. Mes tai gerai žinome – Rumunijoje, kaip ir Lietuvoje, tai suprantame labai aiškiai. Mūsų istorija buvo sudėtinga, ir daugybę kartų joje būtent šios vertybės turėjo didžiulę reikšmę. Manau, būtent šią istoriją turime pasakoti ir JT.
O kaip dėl JT Saugumo Tarybos reformos? Ar manote, kad ji vis dar įmanoma?
Manau, kad tai yra procesas. Žinoma, reikšmingą pažangą turėjome padaryti jau seniai. Bet pagrindinės kliūtys tebėra tos pačios: kaip turėtų būti atstovaujamos šalys JT Saugumo Taryboje ir nuolatinių narių veto teisė.
Mes pabrėžėme, kad Rytų Europos grupei reikia daugiau vietų prie stalo. Taip pat vyksta diskusijos, ar veto teisė turėtų būti suteikta daugiau nuolatinių narių. Nesutarimų yra abiem temomis. Tikiuosi, kad JT 80-mečio kontekste naujų reformų ir generalinio sekretoriaus rinkimo procese pavyks pajudėti į priekį.
Reformos reikia ne tik dėl narių sudėties, bet ir veiksmingumo – kad Saugumo Taryba galėtų užkirsti kelią krizėms, o kilus konfliktui – reaguoti taip, kad agresorius negalėtų blokuoti JT veiksmų prieš savo paties pradėtą karą.
Filosofinis klausimas. Jeigu JT nebūtų buvusios sukurtos po Antrojo pasaulinio karo ir reikėtų jas sukurti šiandien – ar tai būtų įmanoma?
Tikriausiai ne. JT buvo įmanomos tik dėl pasaulinio šoko ir nevilties, kurie buvo jaučiami po Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Toks impulsas buvo būtinas.
Ar turime tokį impulsą dabar? Ar Rusijos karas Ukrainoje ar įvykiai Gazoje galėtų suvienyti pasaulį taip, kaip tada? Abejoju. Tiesą sakant, kai žiūriu į rezoliucijas, kurias mums pavyko priimti per pastaruosius metus, jaučiu, kad mums sekasi sunkiai. Kartais mums sunku net pakartoti principus, kuriuos įtvirtinome prieš dešimtmečius.
Kodėl taip nutiko? Kodėl pasaulis nejaučia poreikio veikti taip kaip tada?
Manau, tai susiję su tuo, kad daugelis valstybių jaučiasi gana savarankiškos, tad joms nebereikia taisyklėmis grįstos tarptautinės sistemos. Joms atrodo, kad pakanka tiesiog prekiauti su kaimynine didesne valstybe arba išgyventi, žinote, nebendraujant su partneriu kitapus regiono. Tačiau tai klaidinga, nes globalizacija sukūrė tarpusavio priklausomybę.
Paimkime, pavyzdžiui, pakrančių eroziją. Daugeliui mažų valstybių tai gali atrodyti nesvarbu, kažkas, kas jų neliečia. Jie mano, kad tai problema tik, sakykime, salų valstybėms. Tačiau realybėje tai paliečia visus. Ilgalaikėje perspektyvoje klimato kaita kelia problemų daugeliui šalių. Tikrasis iššūkis – priversti mus visus į tą pačią problemą žiūrėti iš vieno taško. Dabar tarptautiniame lygmenyje yra daug klausimų, dėl kurių valstybės turi visiškai skirtingas nuomones.
Todėl Rumunija sako: mes neturime prarasti tikėjimo JT Chartija ir tarptautine teise. Šios sistemos negalime pakeisti. Negalime jos panaikinti – galime tik tobulinti. Turime gerinti jos veikimą.
Žvelgdamas į JT ir veikėjus, kurie čia dalyvauja, sakyčiau, kad Europos Sąjunga yra turbūt patikimiausia, labiausiai atsidavusi ir ryžtingiausia veikėja. Mūsų tikslas paprastas – padėti kitoms valstybėms. Mes neturime jokių paslėptų ketinimų. Nenorime pavergti šalių. Nenorime jėga primesti savo vertybių. Mes norime padėti šalims suprasti, ir tiek Lietuva, tiek Rumunija labai gerai žino, kaip tai svarbu, iš mūsų pačių pastarųjų 35–36 metų istorijos.
Būtent tai ir sakome daugeliui valstybių globaliuosiuose Pietuose: nėra greito kelio į klestėjimą. Reikia tokių organizacijų kaip JT sistema, kuri sukuria nuspėjamumą. Ji apsaugo nuo chaoso. Kaip kitaip veiktume? Todėl, kai žmonės skundžiasi JT neveiksmingumu, sprendimas negali būti sistemos panaikinimas. Atsakymas yra jos gerinimas. O jei kas nors gali pasiūlyti ką nors geresnio, tikrai tai apsvarstykime.