„Kalbant bendrąja prasme, turimi tinko pajėgumai suteikia galimybę naudoti įkrovos stoteles kaip elektros energijos šaltinius. Lietuvoje įrengta apie 10 tūkst. privačių ir beveik 4 tūkst. viešai prieinamų įkrovimo prieigų įkrovimo stotelių, o vidutinė viešai prieinamos įkrovimo infrastruktūros galia sudaro apie 102 kW“, – sakė Energetikos ministerija.
„Kalbant apie įkrovimo stoteles kaip generatorius, arba dvikryptį krovimą, tam reikalinga atitinkama infrastruktūra, kuri skiriasi nuo įprastinės: pritaikytos įkrovimo stotelės ir automobiliai, turintys tokią funkciją“, – pridūrė jie.
Institucijos teigimu, tokia technologija dar nėra viešai prieinama. Ji testuojama vos keliose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
„Ispanijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose vykdomi pilotiniai projektai, siekiant nustatyti ir išbandyti dvikrypčio krovimo technologijas tinklo balansavimui, kritiniam elektros energijos tiekimui, komerciniam patrauklumui. Duomenų apie šiuo metu Lietuvoje registruotus tokius automobilius ir jiems pritaikytas stoteles neturime“, – teigė ministerija.
Įkrovimo vietų prireikus gali stigti
Įmonės „Via Lietuva“ atstovo Vytenio Radžiūno teigimu, per pastaruosius penkerius metus elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius Lietuvoje išaugo daugiau nei penkiolika kartų. Nors bendrame ES kontekste Lietuvos elektromobilių stotelių infrastruktūra atrodo neblogai, tačiau jų skaičius dar ribotas pasienio savivaldybėse.
„Per tą patį penkerių metų laikotarpį, elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo dešimt kartų. Visgi, sugebame viršyti ES vidurkį. Mūsų šalyje 9 elektromobiliams tenka viena stotelė, pagal ES vidurkį, viena stotelė įprastai aptarnauja 12 automobilių. Šiuo metu mažiausiai išvystyta infrastruktūra yra mažesnėse pasienio zonos savivaldybėse, pvz.: šiaurės vakarų ar pietryčių Lietuvoje“, – sakė V. Radžiūnas.
Savo ruožtu, susisiekimo ministerija atskleidžia, kad viešai prieinamoje informacinėje elektromobilių įkrovimo stotelių sistemoje šiuo metu gali būti neatitikimų. Čia, pasak jų, registruojamos tik viešai prieinamos įkrovimo prieigos, registruoja jas šių įkrovimo prieigų operatoriai, kurie, vadovaudamiesi galiojančiais teisės aktais, privalo teikti statinius ir dinaminius duomenis apie įkrovimo prieigas.
„Dėl šios priežasties negalėtume teigti, kad informacinėje sistemoje yra užregistruotos visos Lietuvoje esančios įkrovimo prieigos. Be šo, šiuo metu dalis įkrovimo prieigų yra suvestos kaip savivaldybių. Taip buvo tol, kol įkrovimo prieigose buvo leista krautis nemokamai, tačiau apmokestinus įkrovimo prieigas savivaldybės jas administruoti perduoda operatoriams, kurie šias įkrovimo prieigas susives savo paskyrose ir teiks statinius bei dinaminius duomenis apie šias prieigas“, – pasakojo Susisiekimo ministerija.
Pasitikrinti, kur galite rasti artimiausią stotelę, galite čia.