Borisas Varga
Politologas, žurnalistas dr. Borisas Varga. Asmeninio archyvo nuotrauka

„Protestai, kuriems iki birželio pabaigos daugiausia vadovavo studentai, dabar išsibarstė: daugybė vietinių sukilimų vyksta bendruomenėse, savivaldybėse, mažuose miesteliuose. Neabejotina, kad masinis jų pobūdis susilpnėjo, tačiau kartu senka ir režimas“, – padėtį Serbijoje specialiame interviu dienraščiui „Bernardinai.lt“ komentuoja garsus politikos mokslų daktaras, žurnalistas BORISAS VARGA.

Stoginės griūtis naujai suremontuotoje stotyje antrame pagal dydį Serbijos mieste Novi Sade praėjusių metų lapritį tapo įsišaknijusios korupcijos simboliu ir sukėlė beveik kasdienius protestus Serbijoje. Protestuotojai iš pradžių reikalavo skaidraus tyrimo, tačiau netrukus jų raginimai peraugo į reikalavimus surengti pirmalaikius rinkimus.

Interviu B. Varga pasakoja, kad vasarį atsistatydinusi Serbijos vyriausybė tik parodė, koks įsigalėjęs prezidento Aleksandaro Vučićiaus režimas. „Dabar viską sprendžia jis pats, – tvirtina politologas. – Vučićiaus tikslas – protestus paversti nereikšmingais, ekstremistiniais ir marginaliais Serbijos statistinės daugumos ir Vakarų politikų akyse.“

Papasakokite, kokia šiuo metu padėtis Serbijoje.

Serbija jau daugiau nei dešimt mėnesių išgyvena stiprią socialinę ir politinę krizę po šešiolikos žmonių žūties, kai neseniai atnaujintoje Novi Sado geležinkelio stotyje sugriuvo stogas. Jaučiamas didelis nepasitenkinimas korupcija ir autoritariniu prezidento Vučićiaus bei jo valdančiosios Serbijos pažangos partijos (SNS) valdymu. Dėl neatsakingumo kilusi tragedija buvo ilgiausių ir didžiausių protestų Serbijos daugiapartinės politikos istorijoje priežastis.

Vučićius neskelbs rinkimų, kol nebus tikras, kad visiškai diskreditavo protestus, o studentai ir piliečiai šiuo metu neturi jėgų pakartoti valstybės blokadų, kurios vyko žiemą ir pavasarį, kai gatvėse buvo dešimtys tūkstančių žmonių. Vučićius bijo tik valstybės blokados ir masinių neramumų.

Šalies prezidentas, nesant studentų ir piliečių spaudimo ar tarptautinių Vakarų politinių veikėjų, Europos Sąjungos įtakos iš išorės, neskelbs pirmalaikių rinkimų, kol nebus tikras, kad juos laimės. Jis pareiškė, kad rinkimai vyks ne anksčiau kaip po metų.

Serbijoje per protestus, nukreiptus prieš prezidento Aleksandaro Vučičiaus vyriausybę, kilo smurtiniai susirėmimai. Serbijoje per protestus, nukreiptus prieš prezidento Aleksandaro Vučićiaus vyriausybę, kilo smurtiniai susirėmimai. Belgradas, Serbija, 2025 m. rugpjūčio 14 d. EPA-ELTA nuotrauka

Kaip pasikeitė protestų tonas ir atmosfera nuo jų pradžios?

Studentų ir piliečių protestas Serbijoje yra sudėtingas savo struktūra ir prieštaringas ideologiškai, tačiau turi vieną bendrą tikslą – kovą su korupcija. Studentai yra už demokratijos ir teisinės valstybės principus, taip pat už viską, ko iš Belgrado reikalauja Briuselis derybų procese, kad Serbija galėtų tapti ES nare, tačiau daugelis protestuose nepritaria, kad būtų demonstruojamos ES vėliavos.

Studentų ir piliečių protestas per dešimt mėnesių iš kairuoliško, miestietiško, pilietinio virto patriotiniu ir nacionalistiniu. Visi, kurie mano, kad pasikeitus valdžiai ir Vučićiui pasitraukus bus panaikintas Antrojo pasaulinio karo revizionizmas ir reabilituotas Četnikų judėjimas, kad Serbija susidurs su 1990-ųjų nusikaltimais Kroatijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje bei Kosove, nesupras, kodėl NATO 1999-aisiais įsikišo prieš Serbijos veiksmus.

Šiuo metu Serbijoje nėra konflikto tarp europinių ir antieuropinių jėgų, tarp kairės ir dešinės, tarp pilietinių ir populistinių srovių. Vidinis konfliktas vyksta tarp dviejų nacionalizmo srovių – senojo, iš dešimtojo dešimtmečio, ir naujojo nacionalizmo, kuris neišvengiamai jį pakeis.

Protestuotojai smerkia politikus, kurie vadovavo Serbijai 1990-aisiais karo metu ir kurie šiandien yra pagrindinės valdžios figūros, tokios kaip Aleksandaras Vučićius ir Ivica Dačićius. Jie šalį valdo jau tris dešimtmečius ir laikosi 1990-ųjų naratyvo bei vertybių, kai byrėjo socialistinė Jugoslavija. Kaip ir kada įvyks pokytis, priklausys nuo protestų masiškumo ir rinkėjų aktyvumo dar nepaskelbtuose rinkimuose.

Kita vertus, protestai, kuriems iki birželio pabaigos daugiausia vadovavo studentai, dabar išsibarstė: daugybė vietinių sukilimų vyksta bendruomenėse, savivaldybėse, mažuose miesteliuose. Neabejotina, kad masinis jų pobūdis susilpnėjo, tačiau kartu senka ir režimas.

Tie, kurie pastaraisiais mėnesiais protestavo, yra neteisėtai areštuojami, o analitikai Vučičiaus Serbiją jau vadina Balkanų Baltarusija arba Lotynų Amerikos diktatūra.

Vučićiaus tikslas – protestus paversti nereikšmingais, ekstremistiniais ir marginaliais Serbijos statistinės daugumos ir Vakarų politikų akyse. Ciniškas vyriausybės atsakas ES yra argumentas, esą protestai malšinami ir kitose demokratinėse šalyse.

Ar manote, kad protestai paskatins Serbijos vyriausybės pokytį?

Protestai ir smurtas, kuriuos paskatino valdančioji Serbijos pažangioji partija, jau vasarį lėmė Serbijos ministro pirmininko Milošo Vučevićiaus vyriausybės atsistatydinimą. Tačiau matome, kokia nereikšminga yra vyriausybė įsigalėjus prezidento Aleksandaro Vučićiaus autokratiniam režimui – dabar viską sprendžia jis pats. Kai protestai tapo masiniai, režimas leido vyriausybei atsistatydinti, nes bijojo, kad neramumai išplis į gatves kaip prieš 25 metus, kai valdžioje buvo Slobodanas Miloševićius.

Vučićiaus tikslas – protestus paversti nereikšmingais, ekstremistiniais ir marginaliais Serbijos statistinės daugumos ir Vakarų politikų akyse. Ciniškas vyriausybės atsakas ES yra argumentas, esą protestai malšinami ir kitose demokratinėse šalyse.

Aleksandaras Vučičius Serbijos prezidentas Aleksandaras Vučićius. EPA-ELTA nuotrauka

Vertinant pastaruosius strateginius pokyčius, Vučićius ryžosi suimti į rankas visus valdžios svertus. Susilpnėjusią Serbijos armiją pakeitė sukarintos pajėgos, sudarytos iš privačių apsaugos darbuotojų ir nusikaltėlių. Serbijos prezidentas neleis sau pralaimėti rinkimuose, todėl dabar gina savo poziciją, turėdamas lojalias saugumo pajėgas, kurios saugo jį gatvėse. Ne taip, kaip 2000 metais, kai saugumo pajėgos atsisakė paklusti Miloševićiui.

Per dešimt mėnesių trukusius protestus buvo kalbama apie spalio 5-ąją, Ukrainos Maidano, Pržino scenarijų (Makedonijoje), bet pasaulis ir aplinkybės keičiasi. Sąžiningi rinkimai yra vienintelis taikus krizės sprendimas, tačiau Serbijoje jie neįmanomi be išorės spaudimo ir tarpininkavimo.

Protestus pradėjo studentai. Bet ar tik jauni žmonės nepatenkinti padėtimi Serbijoje?

Nepasitenkinimas yra didelis, bet nepastebimas. Jo nepastebėta iki tragedijos ir šešiolikos žmonių žūties Novi Sade. Vučićiaus režimas sėkmingai kontroliuoja žiniasklaidą, valstybė yra viena didžiausių darbdavių, valdančioji Serbijos pažangioji partija šantažuoja apie milijoną žmonių, priklausomų nuo valstybės, ir jų šeimų, kad šie balsuotų už juos rinkimuose. Rinkimai buvo suklastoti, o baimė sulaikė piliečius nuo protestų.

Visiškas šių studentų ir pilietinių protestų žlugimas valdžiai suteiktų klaidingą pergalės jausmą, žmonės užsidarytų savo namuose – nepatenkinti, pažeminti, nusivylę. Bet tokių yra itin daug, galbūt kurį laiką jie praleistų tarp keturių sienų ir socialiniuose tinkluose, tačiau jų pyktis tik augtų ir grasintų nauja krize.

Šiaurės Serbijos Novi Sado miesto geležinkelio stotyje sugriuvus betoninei stoginei, žuvo 14 žmonių Šiaurės Serbijos Novi Sado miesto geležinkelio stotyje sugriuvus betoninei stoginei žuvo 14 žmonių. EPA-ELTA nuotrauka

Krizė gali kilti dėl kelių priežasčių: protestuotojų mirčių dėl policijos brutalumo, kokios nors naujos pastogės griūties, naujos tragedijos dėl žemos kvalifikacijos darbuotojų, kurių Serbijoje gausu, taip pat dėl žiniasklaidos uždarymo arba režimo kontroliuojamų socialinių tinklų. Tai būtų „Nepalo scenarijus“, kuris plačiai įkvepia protestuotojus komentaruose ir memuose, sukurtuose pasitelkiant dirbtinį intelektą. Serbija užima trečią vietą pasaulyje pagal civilių laikomų ginklų skaičių…

Kaip Serbijos vyriausybė reaguoja į vykstančius protestus?

Serbijos vyriausybė, tiksliau, Vučićiaus asmeninis režimas, nesupranta studentų ir piliečių reikalavimų. Ji nesileidžia į dialogą, protestus laiko priešiškais ir vadina juos užsienio kišimusi į Serbijos vidaus reikalus.

Vučićius ir jo aplinka remdamiesi Rusijos naratyvu protestus vadina spalvotąja revoliucija ir yra pasirengę naudoti smurtą demonstracijoms malšinti. Tai jie intensyviai ir daro, areštuodami politinius ir pilietinius aktyvistus, žiauriai mušdami demonstrantus.

Serbijoje per protestus, nukreiptus prieš prezidento Aleksandaro Vučičiaus vyriausybę, kilo smurtiniai susirėmimai. Serbijoje per protestus, nukreiptus prieš prezidento Aleksandaro Vučićiaus vyriausybę, kilo smurtiniai susirėmimai. Belgradas, Serbija, rugpjūčio 14 d. EPA-ELTA nuotrauka

Kovo mėnesį didžiausiame proteste Belgrade prieš demonstrantus buvo panaudotas kažkoks garso ginklas, o rugsėjį studentų miestelyje panaudotos tariamai uždraustos toksinės dujos CN. Aš pats kaip žurnalistas buvau šių įvykių liudininkas ir įsitikinau, kad jėgos panaudojimo metodai buvo žiaurūs.

Serbija įžengė į represijų, keršto protestuotojams ir tolesnio autoritarizmo stiprėjimo etapą. Vučićius nebegali nuraminti Serbijos, bet net ir maištinga šalis neturi pakankamai jėgų priversti prezidentą skelbti pirmalaikius rinkimus.

Kuo ši padėtis panaši į 2000-uosius, kai protestais buvo nuverstas Slobodanas Miloševićius?

Protestai panašūs į dešimtojo dešimtmečio, ypač 2000 metų spalio 5-osios, kai Miloševićius buvo taikiai nuverstas Serbijos miestų gatvėse, nes aktyviai protestuoja jauni žmonės, studentai ir piliečiai, smerkiantys autoritarinį režimą. Tada ir dabar jie reikalauja daugiau demokratijos ir sąžiningų rinkimų. Tačiau šį kartą politinė visuomenė, politikai ir partijos neatlieka pagrindinių veikėjų vaidmens, studentai reikalauja jų pasitraukti iš protestų.

Anuomet, perduodant valdžią iš Miloševićiaus Zoranui Đinđićiui ir Vojislavui Koštunicai, buvo svarbūs tarptautiniai veiksniai. Dabar studentai nenori, kad ES būtų palaikanti ar tarpininkaujanti jėga.

Dėl to šis studentų pusės protestas atrodo šiek tiek infantilus, tačiau ES taip pat rodo nepakankamą susidomėjimą Serbijos krize, kuri gali rimtai paaštrėti ir kelti grėsmę visam Vakarų Balkanų regionui.

ES nėra patikima šiame Serbijos krizės etape, nors turėtų tapti svarbi galimuose tarpininkavimo ir derybų tarp valdžios institucijų ir demonstrantų procesuose. Serbija negali išbristi iš šios krizės savarankiškai, o be ES nėra nė vienos tarptautinės organizacijos, kuri galėtų jai padėti ir tarpininkauti demokratinėmis priemonėmis.

Briuselis yra atvirai veidmainiškas, ES narės turi interesų šalyje tiek dėl autoritarizmo režimo, tiek dėl skurdžios, besivystančios ekonomikos (ličio, ginklų, pigios darbo jėgos). Korupcijos ir rinkėjų sąrašų, kurie laikomi esminiais rinkimų Serbijoje klastojimo veiksniais, klausimas galėtų būti išspręstas labai greitai, spaudžiant ir užsukant finansinės paramos Belgrado režimui čiaupus, tačiau kol kas bent jau viešai ES tam nėra valios.

ES, būdama nesuinteresuota greičiau išspręsti rinkimų teisėtumo klausimą Serbijoje, kuri yra kandidatė į narystę Bendrijoje, savaime stoja į Serbijos krizės bendrininkų pusę. Nepaisant didelių lūkesčių, Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen naujausioje savo kalboje Europos Parlamente Serbijos net neminėjo.

Borisas Varga Politologas, žurnalistas dr. Borisas Varga. Asmeninio archyvo nuotrauka

Jei rinkimai bus surengti esant dabartinėms nedemokratinėms sąlygoms, jei spaudimas ir visuotinių rinkimų rezultatai bus suklastoti, kaip per pastaruosius vietos rinkimus (Kosjeričės ir Zaječaro savivaldybėse), Serbija gali sprogti kaip niekada anksčiau.

Kova už sąžiningus, teisingus rinkimus ir Serbijos piliečių rinkiminės valios gynimas taikiais metodais yra kiekvienos valstybės demokratinė teisė XXI amžiuje.

Agresijos, represijų, režimo arogancijos ir rinkimų klastojimo pasekmė gali būti piktos minios smurtas ir galimi dideli nuostoliai. Todėl tarptautiniai nešališki veikėjai neturi užsimerkti ir privalo laiku reaguoti į krizę Serbijoje.

Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!

Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!

Norite nepraleisti svarbiausių naujienų? Prenumeruokite naujienlaiškį:

Kiti šios Rubrikos straipsniai: