Apie tai pasakoja UAB „Robodam“ RPA analitikė Alina Stepanovienė, kasdien dirbanti su skirtingų sektorių įmonėmis. RPA – tai robotinių procesų automatizavimas (Robotic Process Automation), leidžiantis programiniams robotams kompiuteryje atlikti tuos pačius veiksmus, kuriuos iki šiol rankiniu būdu darė darbuotojai: jungtis prie sistemų, perkelti duomenis, pildyti formas, generuoti dokumentus ar tikrinti informaciją skirtinguose portaluose.
„Robotai nedaro nieko stebuklingo – jie tiesiog labai gerai ir labai greitai daro tai, ką anksčiau turėjo daryti žmogus“, – sako A. Stepanovienė. Skirtumas tas, kad robotai dirba 24/7, neklysta ir nereikalauja papildomo dėmesio.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – elektroninė parduotuvė, kurios verslo modelis paremtas žemiausia kaina rinkoje. Iki automatizacijos darbuotojas vos du kartus per dieną rankiniu būdu tikrindavo konkurentų kainas kainų palyginimo portale ir koreguodavo savas kainas tik keliolikai prekių. „Žmogus fiziškai negali reaguoti taip greitai, kaip keičiasi rinka“, – paaiškina RPA analitikė. Įdiegus robotą, situacija pasikeitė kardinaliai: sistema nuolat stebi daugiau nei 2000 prekių kainas, identifikuoja, kada pasiūlymas nebėra pirmas pagal kainą, ir automatiškai atnaujina kainodarą pagal nustatytas taisykles. Verslas pradėjo valdyti kainas realiu laiku – be nuolatinio rankinio darbo.
Panašus lūžis įvyko ir marketingo agentūroje, kasdien administruojančioje dešimtis reklaminių kampanijų socialiniuose tinkluose. Iki automatizacijos specialistai rankiniu būdu keldavo reklamas: suvesdavo tekstus, įkeldavo vizualus, nustatydavo biudžetus ir auditorijas pagal lenteles. Tai buvo monotoniškas, bet klaidoms itin jautrus darbas. „Čia automatizavimas leidžia ne tik taupyti laiką, bet ir išvengti žmogiškų klaidų, kurios reklamoje kainuoja brangiai“, – sako A. Stepanovienė. Robotas perėmė visus pasikartojančius veiksmus, o specialistai galėjo susitelkti į strategiją ir kūrybą.
Didžiausias efektas dažnai pasijunta administravimo ir finansų srityse. Buhalterinės apskaitos įmonėje, aptarnaujančioje apie šimtą klientų, kas mėnesį didelė dalis darbo būdavo skiriama deklaracijų generavimui, pateikimui VMI ir „Sodrai“, dokumentų pasirašymui bei banko sudengimui. Įdiegus kelis tarpusavyje koordinuotus robotus, šie procesai tapo visiškai automatiniai. „Žmogus gauna ne užduotį, o jau atliktą rezultatą“, – sako RPA analitikė. Tai leido įmonei „susigrąžinti“ visą darbo savaitę per mėnesį ir skirti ją aukštesnės vertės darbams.
Ne mažiau įspūdingas pokytis įvyko ir tarptautinių pervežimų kompanijoje, kur vairuotojų komandiruočių administravimas buvo sudėtingas ir itin imlus laikui. Dienpinigiai, skirtingų šalių normos, pažymos, leidimai, maršrutų analizė – visa tai anksčiau buvo skaičiuojama rankiniu būdu. Automatizavus procesą, robotas pats surenka duomenis iš transporto sekimo sistemų, apskaičiuoja dienpinigius, sugeneruoja įsakymus ir paruošia išmokų žiniaraščius. Administracinės užduotys, kurios anksčiau trukdavo valandas, dabar užima vos kelias minutes.
Pasak Alinos Stepanovienės, visos šios istorijos paneigia mitą, kad automatizavimas yra darbuotojų pakeitimas. „Robotai nuima rutiną, o žmonėms palieka tai, kas svarbiausia – sprendimus, analizę ir santykį su klientu. Kai nebereikia spaudyti mygtukų, atsiranda erdvės augimui“, – sako ji.
UAB „Robodam“ patirtis rodo, kad kartais pakanka vieno „nematomo“ robotuko paprastame kompiuteryje, jog verslas pradėtų veikti greičiau, tiksliau ir ramiau. Ir šiandien tai vis dažniau tampa ne ateities vizija, o realiu sėkmės standartu.