Paklausta, kokias švenčių tradicijas puoselėja, moteris paatvirauja – kadangi ji pati augo išsiskyrusioje, o vyras Mindaugas – pilnoje šeimoje, tai iš vaikystės namų atsineštos tradicijos skiriasi. Tačiau jų pora ir nesilaiko – kuria ir puoselėja savos šeimos tradicijas.
„Mes nesistengiame atkartoti nei mano, nei Mindaugo vaikystės Kalėdų. Viską darome taip, kaip jaučiame savo širdyse. Kuriame savo šeimos ritualus ir puoselėjame savas tradicijas“, – kalba S. Lipnė.
Žinoma, labiausiai atsižvelgiama į vaikus. Moteris neneigia, kad atsiradus trynukams, viskas pasikeitė, o ypač – šventės. Pora kasmet jiems stengiasi sukurti stebuklingą kalėdinę pasaką. „Jei šventės būtų apie mus, suaugusiuosius, tai visų smagių dalykų tikrai būtų mažiau. O dėl vaikų tenka kaip reikiant pasistengti. Jie – mūsų varomoji jėga“, – juokiasi S. Lipnė.
Maža šeimos tradicija – namuose kasmet visą advento laikotarpį besilankantis ir dovanėlių atnešantis Kalėdų nykštukas. Tiesa, šiemet jis kiek pavėlavo, tačiau džiaugsmo pagaliau sulaukus buvo daug: „Šiais metais nykštukas pradėjo vaikščioti tik nuo gruodžio 10 dienos, nes aš sirgau, be to, turėjau begalę darbų. Bet džiaugiuosi, kad nors ir pavėluotai, prisiruošiau – vaikai taip džiaugėsi. Žinoma, jie jau pakankamai dideli, kad suprastų, jog tas staigmenas iš tiesų darome mes, tačiau vaikiškai apsimeta, kad vis dar tiki.“
Šiemet Lipnių šventės bus kitokios. Pirmą kartą jas šeima sutiks toli nuo Lietuvos. Išvykti pora nusprendė norėdama ne tik atsikvėpti po nesibaigiančio darbų maratono, bet ir nors kartą išvengti kasmet kamuojančios dilemos, kaip viską suderinti.
„Kadangi mano šeima išsiskyrusi, tai kol tėvelis buvo gyvas, visada važiuodavome pas jį ir pas mano mamą, paskui atsirado Mindaugo tėvai, dar vėliau – ir mano sesių šeimos. Kasmet būna didelis galvos skausmas – pas ką važiuoti, kiek pabūti, kiek pavalgyti vienur, kiek – kitur, o gal švęsti pas mus… – pasakoja S. Lipnė. – Taigi šiemet nusprendėme trumpam pabėgti nuo viso to šurmulio, kad nereiktų spręsti visų tų kausimų. Juokauju, kad pabėgsime ir pavogsime Kalėdas.“
Moteris sako – gyvenimas trumpas, tad kodėl gi nors kartą nepabandžius šventes sutikti kitaip. „Mes pirmą kartą švęsime ne Lietuvoje. O ir pats šventimas bus kitoks – per Kūčias sėdėsime kuriame nors Bankoko restorane ir valgysime azijietišką maistą“, – juokiasi S. Lipnė.
Ji sako, kad kelių tradicinių šeimos moterų gaminamų patiekalų greičiausiai ilgėsis, tačiau ir pasidžiaugia, kad būdama toli išvengs pagundų. Jau kurį laiką sekėjai moteriai negaili komplimentų dėl akivaizdžiai padailėjusios figūros. S. Lipnė pasakoja ne tik daug sportuojanti, tačiau ir visiškai pakeitusi savo mitybą.
„Dabar pasikeitę ir patys įpročiai, ir porcijų dydžiai, apskritai maisto kiekiai, tai jei sėdėčiau prie tradicinio šventinio stalo, tikriausiai viskas baigtųsi tuo, kad suvalgiusi vieną dubenėlį mišrainės parkrisčiau išsitiesti ant sofos, – juokiasi ji. – Manęs nežavi mintis apie nukrautą stalą ir maisto kišimą į save dėl to, kad taip reikia. Mes su vyru tikrai save prisižiūrime, valgome saikingai ir sveikai, tai nei Kūčių, nei Kalėdų stalas nėra tas dalykas, kurį jausimės praleidę.“