Sekmadienį ir pirmadienį Vokietijos sostinėje įvyko derybos dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo tarp Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio bei JAV prezidento specialiųjų atstovų Steve’o Witkoffo ir Jaredo Kushnerio. Vėliau prie jų prisijungė keleto svarbiausių Europos šalių lyderiai, Europos Sąjungos (ES) ir NATO vadovybė.
V. Zelenskis, po susitikimo bendraudamas su žurnalistais, pareiškė, kad JAV nori greitos derybų dėl taikos pabaigos, bet Ukrainai svarbi jų kokybė. Ukrainos prezidento teigimu, per susitikimą Vokietijoje buvo priartėta prie sudėtingiausių taikos susitarimo punktų, pavyzdžiui, saugumo garantijų Ukrainai suteikimo klausimo. Dėl saugumo garantijų patvirtinimo turi balsuoti JAV Kongresas.
V. Zelenskis pranešė, kad derybų dalyviai aptarė ir Ukrainos atstatymą – specialaus fondo, iš kurio bus finansuojami sugriautų namų ir infrastruktūros atstatymo darbai bei skiriamos kompensacijos žuvusių karių šeimoms, įsteigimą. „Labai džiaugiuosi, kad sugebėjome suvienyti JAV ir Europą, rengdami šį dokumentą“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Susitikimas Berlyne nepriartino taikos Ukrainoje?
Ukrainos ekspertai neslepia skepticizmo dėl derybų taikos planui aptarti rezultatyvumo, bet vis dėlto pažymi, kad šiame etape Ukraina gerai žaidžia savo žaidimą. „Nepaisant skambių pareiškimų apie pasiektus susitarimus, nei Rusija, nei Ukraina nepasiruošusios sutikti su dabar aptarinėjamomis sąlygomis“, – „Deutsche Welle“ sakė Nacionalinio strateginių tyrimų instituto ekspertas Ivanas Usas.
„Pagrindiniai reikalavimai, kuriuos pateikia Rusija, Ukrainai nepriimtini, nes mes neketiname kapituliuoti. O Rusijai nenaudingas karo nutraukimas, nes ji nežino, ką paskui reikės daryti su žmonėmis, ginklais ir karo ekonomika. Taigi, Rusija nesutiks pasirašyti taikos sutarties ir nepritars net 28 punktų planui, kurį pasiūlė JAV. Bet Donaldas Trumpas to nori, ir Ukraina priversta žaisti šį žaidimą“, – sako I. Usas.
Apibrėžta nauja Europos saugumo architektūra
Ekspertai pabrėžia, kad kur kas svarbesnis susitikimo Berlyne laimėjimas – keleto Europos šalių lyderių ir ES vadovų pasirašyta bendra deklaracija. Dokumente kalbama apie JAV prezidento D. Trumpo pastangų pasiekti sąžiningą ir ilgalaikę taiką rėmimą ir teigiama, jog JAV ir Europos lyderiai įsipareigojo bendradarbiauti, kad suteiktų Ukrainai patikimų saugumo garantijų bei ekonominio atsigavimo priemonių susitarimo dėl karo nutraukimo kontekste.
„Berlyne įvyko tai, ko Maskvoje labiausiai bijojo ir ko Kyjivas atsargiai tikėjosi“, – mano Ukrainos mokslininkas, technikos mokslų kandidatas, „Telesens“ direktorių tarybos primininkas Eduardas Rubinas. Jo teigimu, Europos lyderiai pasirašė dokumentą, de facto keičiantį Europos žemyno saugumo architektūrą. „Dokumento pavadinimas – sausas: „Bendras Europos lyderių pareiškimas po susitikimo Berlyne“. Bet jo turinys – nuosprendis Rusijos imperinėms ambicijoms. 2025 m. gruodžio 15 d. Berlyne pateks į istorijos vadovėlius kaip diena, kai Europa nustojo bijoti ir pradėjo veikti“, – savo feisbuko paskyroje parašė mokslininkas.
Anot jo, šis dokumentas yra sudėtingo kompromiso tarp JAV prezidento D. Trumpo noro greitai užbaigti karą ir Europos nuogąstavimų, kad liks viena akis į akį su Rusijos prezidentu V. Putinu, rezultatas. E. Rubinas mano, kad po susitikimo Berlyne D. Trumpas pelnys taikdario šlovę, bus nutrauktas karštasis karo etapas, o ant Europos pečių bus perkelta finansinių išlaidų našta. Europa gaus buferinę zoną, saugomą 800 tūkst. Ukrainos karių. Ukraina gaus saugumo garantijų, pinigų sugriautai šaliai atstatyti ir perspektyvų įstoti į ES.
Berlyne nustatė Ukrainos vaidmenį ES
Bendrą Europos lyderių deklaraciją teigiamai įvertino ir politologas Petro Oleščiukas, dirbantis Kyjive įsikūrusiame Taraso Ševčenkos nacionaliniame universitete. „Faktiškai formuojasi bendra nuomonė, tam tikras konsensusas, kad Ukrainos įstojimas į ES turi būtų pokarinės Europos architektūros dalis ir savotiška saugumo garantija. Berlyno deklaracijos tonas yra pakankamai teigiamas Ukrainos atžvilgiu“, – pokalbio su „Deutsche Welle“ žurnalistais metu pažymėjo P. Oleščiukas.
„Maskva atsiduria strateginėje aklavietėje. Vietoje silpnos neutralios šalies pasienyje – karinis monstras, integruotas į Vakarus“, – savo žinutėje reziumavo E. Rubinas. Savo ruožtu, I. Usas pabrėžė, kad Berlyne buvo nustatytas Ukrainos, kaip pagrindinės jėgos, kuri bus atsvara Rusijai, vaidmuo ES, ir dabar klausimas toks: ar ES pavyks sparčiai persitvarkyti, kad užtikrintų to šešių punktų susitarimo įgyvendinimą.