Satishas Khatikas ir Sajidas Mohammedas atsitiktinai aptiko didelį, blizgų akmenį sklype, kurį jie išsinuomavo vos prieš kelias savaites.
Kai rastą akmenį vyrai nunešė oficialiam deimantų vertintojui, sužinojo, jog aptiko 15,34 karato deimantą.
„Apytikslė brangakmenio kaina rinkoje yra apie penkis–šešis milijonus rupijų (46 000–56 000 eurų), ir jis netrukus bus parduotas aukcione“, – BBC Hindi platformai komentavo deimantų vertintojas Anupamas Singhas.
Shutterstock nuotr./Deimantas
Vyriausybė kas ketvirtį rengia aukcionus, į kuriuos atvyksta pirkėjai iš visos Indijos ir užsienio, norėdami įsigyti šių brangiųjų akmenų.
„Numatomos kainos priklauso nuo dolerio kurso ir „Rapaport“ ataskaitoje nustatytų orientacinių verčių“, – paaiškino jis.
„Rapaport“ yra plačiai pripažįstamas kaip nepriklausomas deimantų ir juvelyrinių dirbinių rinkos analizės autoritetas.
S.Khatikas ir S.Mohammedas žurnalistams prisipažino, kad yra be galo laimingi.
„Dabar galėsime ištekinti savo seseris“, – džiaugėsi vyrai.
24 metų S.Khatikas, kuris turi mėsos parduotuvę, ir 23 metų S.Mohammedas, kuris prekiauja vaisiais, yra kilę iš vargingų šeimų ir yra jauniausi sūnūs savo šeimose.
„Wikipedia“ nuotr./Deimantų kasykla Panoje, Indijoje
Jau kelios jų šeimos kartos bandė laimę deimantų paieškoje. Tai – įprasta šio regiono gyventojų veikla ir pragyvenimo šaltinis.
S.Mohammedas teigė, kad jo tėvas ir senelis dešimtmečius kasė šiuos sklypus, bet nerado nieko, išskyrus „dulkes ir kvarco gabaliukus“. Vaikino tėvas Nafeesas džiaugėsi, kad „dievai pagaliau atlygino už jų sunkų darbą ir kantrybę“.
Vyrai BBC papasakojo, kad jie išsinuomojo šį sklypą iš dalies vedini nevilties, nes menkos jų pajamos nepadengė didėjančių namų ūkio išlaidų, jau nekalbant apie vestuvių išlaidas.
Deimantų paieška nėra lengva užduotis, tačiau du draugai kas vakarą po darbo arba, kai tik turėdavo laisvo laiko nuo savo pagrindinio darbo, išrūšiuodavo krūvas žemių.
Kaip ir dauguma vietinių gyventojų, jie deimantų ieškojo rankomis – kasė duobes, iškasdavo žemę ir akmenis, plaudavo juos per sietus ir, kai išdžiūdavo, atidžiai išrūšiuodavo tūkstančius mažų akmenukų.
Ravi Patelis, Panos rajono kasybos pareigūnas, sakė, kad du draugai buvo nepaprastai laimingi.
„Jie išsinuomojo sklypą lapkričio 19 d. Jų laimė, kad per kelias savaites jie rado brangakmenio kokybės deimantą“, – pažymėjo jis.
Nors dar negavo pinigų, S.Khatikas ir S.Mohammedas teigė, kad yra optimistiški.
„Mes nemąstome apie žemės pirkimą, verslo plėtrą ar persikėlimą į didesnį miestą, bent kol kas. Šiuo metu mes sutelkiame dėmesį į savo seserų vedybas“, – pabrėžė jie.
Pana, esanti Madja Pradešo valstijoje, yra vienas iš mažiausiai išsivysčiusių Indijos rajonų – jos gyventojai kenčia dėl skurdo, vandens trūkumo ir nedarbo.
Tačiau čia taip pat slypi didžioji dalis Indijos deimantų resursų, todėl šis rajonas išlieka pagrindiniu deimantų ieškotojų kelionės tikslu.
Indijos deimantų atsargos yra ganėtinai ribotos, palyginti su pagrindiniais pasaulio gamintojais. Nors daugumą kasyklų valdo federalinė vyriausybė, valstijos valdžios institucijos kasmet už simbolinę kainą išnuomoja nedidelius sklypus vietos gyventojams.
Kadangi mieste yra nedaug darbo vietų, gyventojai tikisi, kad vertingas radinys pagerins jų likimą, tačiau dauguma jų lieka tuščiomis.