Kalbėdamas metiniame Gynybos ministerijos posėdyje, bunkeryje sėdintis Rusijos prezidentas sakė, kad jo kariuomenė turi strateginį pranašumą visoje fronto linijoje ir gali sustiprinti puolimą praėjus beveik ketveriems metams nuo plataus masto invazijos pradžios, rašo „Financial Times“.

Žurnalistai nurodė, kad šie pasisakymai pademonstravo V. Putino nenorą baigti karą, jei nebus įgyvendinti maksimalūs tikslai, kuriuos jis paskelbė dar 2022 m., pradėdamas invaziją. Iš esmės tie tikslai reiškė Ukrainos kaip nepriklausomos valstybės egzistavimo nutraukimą.

V. Putinas taip pat teigė, kad Rusija yra atvira JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangoms sudaryti taikos susitarimą su Ukraina, pridurdamas, jog Europa bus priversta derėtis su Rusija, „nes ji neišvengiamai stiprėja“.

Jis apkaltino JAV, kad karą pradėjo ankstesnio prezidento Joe Bideno laikais, ir pareiškė, kad Rusija sėkmingai atrėmė Vakarų bandymus ją nugalėti.

„Visi manė, kad greitai sunaikins Rusiją. Europietiškos kiaulės iš karto prisijungė […], tikėdamosis pasipelnyti“, – sakė jis. V. Putinas pridūrė, kad Rusija yra pasirengusi atnaujinti diplomatinius ryšius su žemynu, „jei ne su dabartiniais politikais, tai tuomet, kai Europoje pasikeis politinis elitas“.

Rusijos prezidento pasitikėjimas savo kariuomenės perspektyvumu mūšio lauke nesuteikia pagrindo manyti, jog jis bus pasirengęs nuolaidoms dėl taikos.

„„Specialiosios karinės operacijos“ tikslai bus pasiekti bet kokia kaina. Jei priešas ir jo užsienio globėjai nenori dalykinio dialogo, Rusija išlaisvins savo istorines žemes mūšio lauke“, – sakė jis.

Trumpo taikos planas

D. Trumpas pareiškė, kad Kyjivas ir Maskva yra „kaip niekada arti“ susitarimo po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Berlyne susitiko su JAV pasiuntiniais ir Europos lyderiais aptarti susitarimo projekto.

Tačiau V. Zelenskis pripažino, kad JAV ir Ukraina vis dar nesutaria dėl teritorinių nuolaidų, kurių V. Putinas reikalauja iš Kyjivo kaip sąlygos nutraukti karą. JAV pareigūnai teigia, kad D. Trumpas tiki savo gebėjimu įtikinti V. Putiną sutikti su paliaubomis, tačiau neatskleidžia, kokios saugumo garantijos Ukrainai būtų numatytos šiame plane.

Kremlius pareiškė, kad nepriims jokių Ukrainos ar Europos pataisų D.Trumpo planui ir pareikalavo, jog Ukraina dar prieš paliaubas atitrauktų savo kariuomenę iš fronto regiono Donbase, kur Kyjivas šiuo metu kontroliuoja apie trečdalį teritorijos.

JAV finansų ministras Scottas Bessentas pastarosiomis dienomis informavo ES pareigūnus, kad Jungtinės Valstijos gali įvesti papildomas sankcijas Rusijai – nukreiptas į jos naftos eksportą ir finansų sektorių – jei Maskva atsisakys dalyvauti taikos procese.

Svarbiausi Putino pareiškimai

V. Putino paminėtos Rusijos „istorinės žemės“ rodo, jog jis ir toliau ketina užgrobti visas keturias pietryčių Ukrainos sritis palei fronto liniją, kurias bandė okupuoti 2022 metais.

Rusijos prezidentas taip pat pareiškė, kad jo kariuomenė toliau judės ir kituose fronto ruožuose, siekdama sukurti „buferinę zoną“, kuri neleistų Ukrainai rengti atakų prieš Rusiją.

Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas perdavė V. Putinui, kad „pagrindinis ministerijos uždavinys artimiausiems metams – išlaikyti ir didinti dabartinius puolimo tempus“. Jis teigė, kad Ukraina „nesėkmingai“ bando susigrąžinti Kupjanską – fronto miestą Charkivo srityje, nepaisant to, kad V. Zelenskis jame apsilankė ir nufilmavo vaizdo įrašą prie apšaudyto miesto įvažiavimo ženklo.

Anksčiau UNIAN pranešė, kad Dobropilios kryptimi Nacionalinės gvardijos kariai sutriuškino rusų pajėgų šturmą, vykdytą keturračiais. „Pasinaudodamos rūku ir prastu matomumu, Rusijos ginkluotosios pajėgos bandė įvykdyti motorizuotą pėstininkų puolimą 1-ojo NGU korpuso „Azov“ zonoje“, – teigiama pranešime. Tačiau jiems nepavyko.

Buvo pranešta, kad priešas rado „trumpiausią kelią į Zaporižią“ ir bando ten prasiveržti. Aktyvios priešo pastangas prasiskverbti palei Dniepro pakrantę fiksuojamos nuo 2025 m. vasaros.