Kremliaus 2026 metų karo planas: Rusija atmeta derybas ir kelia naujus invazijos tikslus
Reuters/Scanpix/Kremlius
Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas pareiškė, kad pagrindinis Maskvos prioritetas 2026 metais bus išlaikyti ir spartinti puolimo Ukrainoje tempą, gruodžio 17 d. pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
Šie jo komentarai nuskambėjo atsinaujinus tarptautinėms deryboms dėl taikos plano, kurį remia Ukraina ir Jungtinės Valstijos.
A.Belousovas teigė, kad Europos ir NATO politika „sudaro realias prielaidas“ Rusijai tęsti karą ir 2026 metais. Jis taip pat netiesiogiai pripažino Maskvos nenorą sutikti su taika, pažymėdamas, kad Kremlius turi sutelkti dėmesį į jaunesnių nei 35 metų vyrų verbavimą darbui su bepiločių sistemomis.
Gruodžio 16 d. Karo studijų institutas (ISW) pareiškė, kad Kremlius iš esmės atmetė visus pagrindinius dabartinio taikos plano principus, įskaitant Ukrainos suvereniteto ir ilgalaikio saugumo garantijas. Tuo pat metu Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, jog karo tikslas – priversti ukrainiečius patikėti, kad jie „priklauso“ Rusijai.
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis gruodžio 17 d. pareiškė, kad Rusija sutelkė apie 710 tūkst. karių strateginiam puolimui vykdyti.
Taikos derybos: dabartinė situacija
Po gruodžio 15 d. Berlyne įvykusių derybų su Europos ir JAV pareigūnais Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivas tikisi galutinai parengti penkis dokumentus, kurie taps platesnio taikos plano dalimi. Kai kuriuose iš jų numatytos saugumo garantijos, kurias turės patvirtinti JAV Kongresas.
Po susitikimo su V.Zelenskiu ir atskiro pokalbio telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Vokietijos, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Lenkijos, Švedijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai, taip pat Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos vadovai, paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame patvirtino paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui.
Jie pabrėžė, kad sprendimus dėl teritorijų gali priimti tik Ukrainos žmonės, ir akcentavo, jog sienos negali būti keičiamos jėga.
Gruodžio 15 d. D.Trumpas pareiškė, kad susitarimas, galintis užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, yra „arčiau nei bet kada anksčiau“.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad Vašingtonas yra pasirengęs prisiimti teisinius įsipareigojimus suteikti Ukrainai NATO tipo saugumo garantijas.
Gruodžio 16 d. V.Zelenskis pridūrė, kad kai kurios Europos šalys yra pasirengusios suteikti Ukrainai „paramą vietoje“ po galimų paliaubų su Rusija, pažymėdamas, jog šiam procesui vadovauja Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.
„Kiekviena vadinamosios norinčiųjų koalicijos šalis jau žino savo vaidmenį – kas pasirengęs teikti žvalgybos informaciją, kas – dislokuoti karius Ukrainoje. Mes turime dokumentą, tačiau kol kas jo neviešiname. Koalicija susitarė, kad yra pasirengusi užtikrinti Ukrainos saugumą po paliaubų“, – sakė V.Zelenskis.