Beprecedentė Ukrainos saugumo tarnybos specialioji operacija, per kurią povandeninis dronas „Sub Sea Baby“ Novorosijsko uoste pataikė į Rusijos povandeninį laivą, gabenusį sparnuotąsias raketas „Kalibr“, tapo pastarųjų dienų tema Nr. 1.
Portalas „New Voice“ paprašė Andrijaus Ryženkos paanalizuoti, kokios galimybės sunaikinti tuos raketas „Kalibr“ nešančius povandeninius laivus, kuriuos Rusija paliko Novorosijsko uoste.
VIDEO: Ukrainiečiai jūriniais dronais pataikė į Rusijos povandeninį laivą
– Kuo, jūsų, kaip eksperto, nuomone, ypatinga ši operacija, kurios tikslas – pataikyti į Rusijos povandeninį laivą Novorosijsko uoste?
– Tai, kad povandeninį laivą, kuris buvo antvandeninėje padėtyje prie krantinės, sunaikino arba rimtai apgadino povandeninis valdomas objektas.
Paskutinį kartą tokia operacija Juodojoje jūroje buvo atlikta prieš 70 metų. Tuomet 1955 m. buvo užpultas ir sunaikintas Sevastopolyje inkaravęsis karo laivas „Novorosijsk“. Ankstesnis šio laivo pavadinimas buvo „Giulio Cesare“ ir jis priklausė Italijos kariniam jūrų laivynui. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo šis karo laivas atiteko Sovietų Sąjungai ir tapo Juodosios jūros laivyno flagmanu. O 1955 m. spalį jame įvyko sprogimas. Buvo atliktas tyrimas, tačiau daugelis žmonių linkę manyti, kad tai buvo Italijos karinio jūrų laivyno specialiosios paskirties dalinių veiksmai. Esą buvo tokių požymių: povandeninis sprogimas, dėl kurio laivas gana greitai nuskendo ir žuvo daug kariškių.
Laikas bėga, bet Novorosijsko vardas išlieka. Tada tai buvo laivas, o dabar – uostas.
Priminsiu, kad 2023 m. viduryje, po aktyvių ukrainiečių dronų atakų prieš rusų laivus prie Krymo, rusai perkėlė savo pajėgiausius laivus ir povandeninius laivus į Novorosijsko karinę jūrų bazę.
Iki tol buvo bandoma pulti ten esančius laivus, tačiau pastangos buvo nesėkmingos. Jei analizuotume kasdienes Ukrainos pajėgų generalinio štabo ataskaitas apie rusų nuostolius, tai nuo 2024 m. pirmojo ketvirčio nukentėjusių laivų ir katerių skaičius – 29 (28 laivai ir vienas povandeninis laivas) faktiškai nesikeitė.
Nors žinoma apie atakas Novorosijske, Tuapsėje, Sevastopolyje. Tačiau šiuos smūgius lydėjo, taip sakant, antrinis poveikis, nors irgi gana pažeidžiantis. Prisiminkime, kaip [gegužės mėnesį] jūrinis dronas „Magura V7“ numušė du Rusijos naikintuvus Su-30. Akivaizdu, kad ne orlaivių nugalėjimas jūrų dronais buvo pagrindinis tos atakos tikslas. Nors, žinoma, kalbant apie priešui padarytą žalą, ji yra reikšminga.
Esmė ta, kad po to, kai 2024 m. pradžioje Rusija nušalino Rusijos karinio jūrų laivyno vyriausiąjį vadą ir Juodosios jūros laivyno vadą, priešas labai kruopščiai ištaisė klaidas, ėmėsi daugybės techninių ir organizacinių priemonių ir sustiprino savo bazavimosi punktų gynybą. Pirmiausia Novorosijsko ir Sevastopolio. Buvo įvestos techninės ir apsaugos nuo diversijų priemonės, pradėtos naudoti radiolokacinės stotys, plačiai naudojama aviacija, naikintuvai ir sraigtasparniai.
Be to, rusai ėmė naudotis jiems būdinga mūsų jūrinių dronų savybe. Esmė ta, kad judant iš drono intensyviai išmetama vandens srovė, dėl kurios priešas galėtų jį aptikti iš tolo ir pataikyti.
Be to, priešas ėmė aktyviai taikyti mūsų patirtį ir maždaug prieš metus pradėjo aktyviai naudoti FPV dronus iš projekto laivų „Gračonok“ ir „Raptor“ denio. Tai leido rusams 10-12 kilometrų spinduliu naudojant FPV dronus ieškoti, valdyti ir naikinti Ukrainos jūrinius dronus. Tuo pat metu kainos santykis gali siekti beveik 1:100 rusų naudai. Juk FPV dronas yra daug pigesnis už jūrinį atakos droną.
Todėl, kiek suprantu, mūsų pusė atliko kruopštų darbą, tyrinėdama bazavimosi punkto Novorosijske rajoną ir galimybę ten prasiskverbti su tolesne ataka.
Labiausiai tikėtina, kad sprogimas nugriaudėjo Rusijos povandeninio laivo laivagalyje, kuriame yra svarbūs jo judėjimą užtikrinantys įrenginiai. Dėl didelių šių mechanizmų pažeidimų povandeninis laivas faktiškai nebegalėtų atlikti jokių užduočių.
– Kadangi povandeninis laivas negali judėti, ar priešas negali jo panaudoti kaip stacionaraus sparnuotųjų raketų paleidimo įrenginio?
50 metrų gylyje esantis povandeninis laivas „Kalibr“ raketas paleidžia iš povandeninės pozicijos
– Ne. 50 metrų gylyje esantis povandeninis laivas „Kalibr“ raketas paleidžia iš povandeninės pozicijos. O nukentėjęs povandeninis laivas negalės išplaukti į jūrą, kad nusileistų į tokį gylį. Todėl nukentėjęs povandeninis laivas negalės nieko paleisti – nei raketų, nei torpedų.
– Kiek povandeninių laivų rusai turėjo Juodojoje jūroje ir kokia padėtis dabar?
– Po Krymo aneksijos rusai pradėjo itin aktyviai perkelti į Juodąją jūrą naujus projekto „636.3 Varshavianka“ povandeninius laivus. Buvo pastatyti šeši tokie povandeniniai laivai ir visi jie buvo išsiųsti į Juodosios jūros laivyną. Jie daugiausia buvo dislokuoti Sevastopolyje.
Verta prisiminti, kad ten buvo dar vienas „Kalibr“ nešėjas – projekto 877 povandeninis laivas „Alrosa“. Ir nors jam jau daugiau kaip 30 metų, jis taip pat išplaukė į jūrą.
Taigi Rusijos Juodosios jūros laivynas turėjo septynis „Kalibr“ nešančius povandeninius laivus.
Jie reguliariai vykdavo į Sirijos Tartuso uostą. Rusai tvirtino, kad jie tarsi vyksta į Sankt Peterburgą [kur yra Kronštato jūrų gamykla] remontuoti, tačiau pusantrų metų buvo užsukę į Tartusą ir dalyvavo kare Sirijoje.
Reikalas tas, kad pagal Montreux konvencijos 12 straipsnį Juodosios jūros baseino šalys turi teisę atgabenti povandeninius laivus į bazes, bet neturi teisės jų išplukdyti, išskyrus remontą. Tačiau Turkija leido Rusijos povandeniniams laivams atlikti tokius manevrus, nors Ukraina ne kartą pareiškė, kad tai yra konvencijos pažeidimas, nes Rusija faktiškai atitraukia savo povandeninius laivus, kad galėtų dalyvauti kare Sirijoje.
Tačiau prasidėjus plataus masto invazijai Rusija Juodojoje jūroje turėjo keturis projekto 636.3 „Varšavianka“ povandeninius laivus ir vieną projekto 877 „Alrosa“ povandeninį laivą. Visi jie buvo įsikūrę Sevastopolyje ir aktyviai leido į taikinius Ukrainoje raketas „Kalibr“.
Po to, kai 2023 m. rugsėjį Sevastopolyje buvo suduotas smūgis povandeniniam laivui „Rostov prie Dono“, rusai likusius povandeninius laivus perkėlė į Novorosijsko uostą.
Taigi dabar priešas Juodojoje jūroje turi tris veikiančius povandeninius laivus su „Kalibr“ – du projekto 636.3 „Varšavianka“ ir vieną „Alrosa“.
– Ar tokiu atveju rusai gali suremontuoti arba kaip nors pristatyti naujus povandeninius laivus į Juodąją jūrą?
– Teoriškai jie gali išplukdyti [nukentėjusį] povandeninį laivą iš Juodosios jūros [remontuoti į Sankt Peterburgą per Bosforo sąsiaurį]. Tačiau jie negali jo pargabenti atgal, nes tai yra karo laivas, o Turkija jo neįsileidžia.
Todėl teoriškai pristatyti į Juodąją jūrą galima per Volgos-Dono kanalą. Būtent šiuo kanalu rusai pristato mažos klasės korvetės tipo laivus. Pirmiausia Volgos-Dono kanalu į Kaspijos jūrą, paskui per Doną į Azorų jūrą, o po to – į Juodąją jūrą.
Taigi teoriškai priešas galėtų pabandyti tai padaryti. Tačiau turime atsižvelgti į povandeninio laivo matmenis ir jo grimzlę. O jie yra didesni už laivus, kuriuos rusai plukdė anksčiau.
– Taigi, iš tiesų rusai dabar negalės atkurti savo povandeninių laivų potencialo?
– Greičiausiai negalės. Be to, jie net negalės visiškai atkurti rimtų povandeninio laivo pažeidimų Juodosios jūros vandenyse.
Prisiminkime, kaip rusai kadaise bandė suremontuoti nukentėjusį povandeninį laivą „Rostov prie Dono“. Ir ten buvo padaryta labai rimta žala. Ir nors jie pastatė tą laivą į 13-osios laivų remonto gamyklos doką, Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgos sudavė smūgį, dėl kurio povandeninis laivas buvo galutinai sunaikintas. Nors, žinoma, rusai oficialiai tvirtina, kad tas povandeninis laivas vis dar remontuojamas.
Kalbant apie gruodžio 15 d. nukentėjusį povandeninį laivą, pirmosiose palydovinėse nuotraukose matyti, kad povandeninis laivas yra vietoje. Matoma prieplaukos ir, tikėtina, paties povandeninio laivo žala.
Tai, kad rusai jo neliečia, gali reikšti, kad laivo gebėjimas išsilaikyti ant vandens yra labai nestabilus. Taigi jie tikriausiai bando atlikti skubius korpuso stiprinimo darbus. O po to, kai daugiau ar mažiau užtikrins jo stabilumą ant vandens, jie perkels jį į doką remontui.
– Ar yra kokia nors galimybė sunaikinti tuos „Kalibr“ leidžiančius povandeninius laivus, kuriuos rusai paliko Juodojoje jūroje? Juk dabar priešas itin saugo savo povandeninius laivus, o netikėtumo momentas jau praėjo.
– Viskas priklausys nuo to, kaip greitai mūsų saugumo ir gynybos pajėgos prisitaikys prie naujų priešo priemonių, skirtų apsaugoti savo povandeninius laivus.
Tačiau kad ir kaip ten būtų, net ir išlikę povandeniniai laivai nebuvo sukurti tam, kad nuolat stovėtų baziniame taške ir būtų itin stipriai saugomi. Jie būtų siunčiami į jūrą paleisti raketų. Turėčiau pažymėti, kad povandeniniai laivai iš bazavimosi punkto išvyksta pakilę, o raketos paleidžiamos iš povandeninės padėties. Todėl manau, kad bus parengtas variantas, kaip atakuoti povandeninį laivą, pavyzdžiui, iš pasalos, kai povandeninis dronas lauks priešo povandeninio laivo, kai šis išplauks iš savo bazės arba vykdys kovinę užduotį.