Ši priemonė, patvirtinta Atstovų rūmuose ir Senate, leis Pentagonui tiekti ginklus ir padėti Ukrainai gintis nuo Rusijos agresijos. Dabar įstatymą turi pasirašyti JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Abiejuose rūmuose respublikonai turi nedidelę daugumą.
Įstatymo projektas taip pat nustato taisykles JAV kariams Europoje. Jos reikalauja, kad bendras nuolat Europos vadovybei priskirtų pajėgų skaičius nebūtų mažesnis nei 76 tūkst. ilgiau nei 45 dienas be atitinkamų procedūrų, pateisinančių sumažinimą.
Šiais metais Europoje buvo dislokuota daugiau nei 80 tūkst. JAV karių, jų skaičius svyravo dėl rotacijų ir pratybų. D. Trumpas per savo pirmąją kadenciją 2017–2021 m. grasino sumažinti JAV karių buvimą Vokietijoje.
Kongreso sprendimai priimti JAV administracijai leidžiant suprasti, kad ji tolsta nuo glaudaus transatlantinio bendradarbiavimo, naujojoje Nacionalinio saugumo strategijoje pirmenybė teikdama principui „Amerika Pirmiausia“. Strategijoje kritikuojamas ankstesnis požiūris, kai pirmenybė buvo teikiama kitų šalių gynybai JAV interesų sąskaita. Tačiau pastarasis Kongreso veiksmas labiau atitinka ankstesnius gynybos prioritetus.