Šaltinių teigimu, itin didelį spaudimą patyrė svarbūs „Euroclear“ depozitoriumo, kuriame laikoma didžioji dalis įšaldyto Rusijos banko turto, asmenys.

Konkrečiai buvo grasinama „Euroclear“ generalinei direktorei Valerie Urben ir kitiems aukšto rango vadovams. „Euroclear“ komentuoti situaciją atsisako.

Už bauginimo kampaniją buvo atsakinga Rusijos karinė žvalgyba (GRU), nors grasinimų mastas ir tikslinamas. „Jie neabejotinai naudojo bauginimo taktiką“, – sakė vienas Europos pareigūnas.

Leidinys taip pat citavo Belgijos ministrą pirmininką Bartą de Weverį, kuris interviu laikraščiui „La Libre“ sakė: „Kas galėtų patikėti, kad Vladimiras Putinas ramiai sutiktų su Rusijos turto konfiskavimu? Maskva davė suprasti, kad konfiskavimo atveju Belgija ir aš asmeniškai pajusime ilgalaikes pasekmes.“

Paprašyta pakomentuoti šiuos pareiškimus, premjero kanceliarija su išsakytais teiginiais, kuriose kalbama apie teisines ir finansines rizikas, sutiko su jų turiniu.

Spalį vykusioje spaudos konferencijoje B. de Weveris taip pat užsiminė apie „ilgalaikes pasekmes“ ir Rusijos atsakomąsias priemones, įskaitant Rusijos bankuose įšaldytų Vakarų pinigų konfiskavimą ir Vakarų įmonių areštą.

Belgija, kurioje įsikūrusi „Euroclear“, ir toliau oficialiai nepritaria įšaldyto Rusijos turto panaudojimui, nors jo atstovai ir pripažįsta, kad tam tikru momentu vis tiek teks jį pasitelkti paramai Ukrainai. Belgijos premjeras pareikalavo užtikrinti bendrą visų Europos Sąjungos šalių atsakomybę už galimas rizikas ir pateikti pakankamų finansinių garantijų.

Gruodžio pradžioje Rusijos bankas Maskvos arbitražo teismui pateikė ieškinį prieš „Euroclear“ dėl 18,1 trilijono rublių. Centrinio banko teigimu, ieškinys pateiktas dėl „neteisėtų „Euroclear“ depozitoriumo veiksmų, dėl kurių Rusijos bankas patyrė nuostolių“, taip pat dėl „Europos Komisijos svarstomų tiesioginio ar netiesioginio Rusijos banko turto panaudojimo mechanizmų“.

EK vadovė sako, kad lyderiai neišvyks iš viršūnių susitikimo be susitarimo dėl Ukrainos finansavimo

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pažadėjo, kad ketvirtadienį Briuselyje prasidedančios aukščiausiojo lygio derybos truks tiek, kiek reikės, jog būtų pasiektas susitarimas dėl Ukrainos finansavimo ateinančius dvejus metus.

„Turime rasti sprendimą“, – pareiškė ji, Europos Sąjungos (ES) lyderiams renkantis į lemiamas derybas dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo Ukrainos poreikiams.

„Mes neišvyksime iš Europos viršūnių susitikimo be sprendimo dėl Ukrainos finansavimo“, – pabrėžė U. von der Leyen.

Tuo tarpu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažymėjo, kad jei bloko lyderiams nepavyktų susitarti dėl plano, kaip panaudoti įšaldytas Rusijos lėšas, tai būtų rimtas iššūkis jo šaliai.

„Kalbėsiuosi su visais lyderiais, pateiksiu mūsų argumentus ir labai tikiuosi, kad galėsime pasiekti teigiamą sprendimą. Be jo Ukraina susidurs su didele problema“, – žurnalistams prieš vizitą Briuselyje sakė V. Zelenskis.

Kaip jau skelbta, ES šalių lyderiai ketvirtadienį susitinka Briuselyje, siekdami susitarti, kaip ateinančiais metais finansuoti Ukrainos ekonominius ir karinius poreikius.

Daugiausiai diskusijų keliantis finansavimo modelis numato užtikrinti, kad pagal bloko sankcijas įšaldytas Rusijos valstybės turtas taptų prieinamas Ukrainai kaip paskola, kurią Kyjivas turėtų grąžinti tik tuo atveju, jei Rusija po karo mokėtų reparacijas.

EK pasiūlė dalimis suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų, kurie 2026 ir 2027 m. padengtų finansinius ir karinius poreikius, ir papildomus 45 mlrd. eurų kitoms Kyjivui pastaraisiais metais suteiktoms paskoloms grąžinti.

Belgija, kurios jurisdikcijoje laikoma apie 185 mlrd. eurų iš 210 mlrd. eurų vertės ES įšaldyto Rusijos turto, priešinasi šiam planui, motyvuodama teisiniais ir finansiniais rizikos veiksniais. Belgijos vyriausybė ypač baiminasi, kad Maskva gali imtis atsakomųjų veiksmų prieš Europos privačius asmenis ir įmones, ir ragina įdiegti saugiklius.

Norint patvirtinti paskolą, reikia vadinamosios kvalifikuotos balsų daugumos – mažiausiai 15 iš 27 ES šalių, atstovaujančių 65 proc. bloko gyventojų, pritarimo, tačiau mažai tikėtina, kad kitos ES valstybės bus pasirengusios balsuoti prieš Belgiją. Manoma, kad derybos užsitęs, o ES lyderiai greičiausiai liks Belgijos sostinėje iki penktadienio.

V. Zelenskis planuoja dalyvauti viršūnių susitikime kaip svečias.