Kiek daugiau nei trijų metrų aukščio meninis akcentas subtiliai įsilieja į pajūrio kraštovaizdį ir kviečia lankytojus prisiminti bei pajusti M. K. Čiurlionio pasaulėjautą.
Išskirtinė vieta
į gausiai susirinkusius renginio žiūrovus kreipęsis Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus atkreipė dėmesį, jog mintis įprasminti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimą kurorte gimė praėjusiais metais, kai Palangoje svečiavosi profesorius Vytautas Landsbergis. Būtent jis pasiūlė idėją kopose įrengti meninį akcentą – molbertą, bei taip pagerbti žymųjį menininką ir jo kūrybos palikimą. Deja, dėl sveikatos pats profesorius negalėjo dalyvauti iškilmingoje meninio akcento atidengimo ceremonijoje, tačiau jo žodžius renginio dalyviams perdavė dukra Birutė Landsbergytė.
Kurorto meras Š. Vaitkus pabrėžė, jog M. K. Čiurlionis su Palanga siejamas itin glaudžiai – čia jis praleido įsimintiną vasarą su būsima žmona Sofija Kymantaite, čia pajūrio gamtos grožis sužadino ir kūrybines vizijas.
Jūra paliko ryškų pėdsaką
Ir iš tiesų – jūra paliko ryškų pėdsaką menininko kūryboje. Dar paauglystėje, mokydamasis M. Oginskio orkestro mokykloje Plungėje, M. K. Čiurlionis vasaromis lankydavosi pas grafus Tiškevičius Palangoje, kur vykdavo orkestrų koncertai. Susitikimas su jūra jam paliko neišdildomą įspūdį ir tapo svarbiu įkvėpimo šaltiniu. Tai liudija garsioji simfoninė poema „Jūra“, kiti muzikiniai kūriniai jūros tematika bei tapybos darbai.
Jūros svarbą menininko kūryboje pabrėžė ir renginyje dalyvavęs M. K. Čiurlionio metų programos kuratorius Matas Drukteinis. „Visi gražiausi kūriniai prasideda nuo vizijos. Pažvelgę pro molbertą matome jūrą. Ji M. K. Čiurlioniui buvo ypatinga – jūra būna rami, audringa, kartais – labai pikta. Linkiu, kad visi, atėję pažiūrėti į pasaulį pro molbertą, pamatytų, koks ypatingas buvo M. K. Čiurlionis. Linkiu, kad M. K. Čiurlionis mus visus įkvėptų“, – sakė M. Drukteinis.
Tad neatsitiktinai meninis akcentas iškilo kopose – vietoje, kur jūros ošimas ir horizontas leidžia prisiminti menininką, savo muzika ir tapyba siekusį sujungti žemę ir dangų, regimą ir neregimą pasaulį.
Įkvėpė paveikslai
A. Pocevičiaus kūrinys „Plaukiančio molberto žinia“ išsiskiria poetiškumu ir vaizdingumu. Jo koncepcijoje telpa dangus, vėjas, jūra, paukščiai ir neaprėpiama svajonė. Kaip teigė šios meninės kompozicijos autorius, šis M. K. Čiurlionio paveikslų įkvėptas meninis akcentas kviečia labiau asmeniniam santykiui su kūrėju.
Kompoziciją sudaro trys simboliai. Pirmasis – tvirtas granitinio laivelio formos pjedestalas, simbolizuojantis gyvenimo kelionę, ieškojimą ir ramybę, kuri dažnai atsispindi M. K. Čiurlionio kūryboje. Pjedestalo viršuje iškaldinta menininko monograma ir jubiliejiniai metai – 150.
Ant šio pamato iškilęs nerūdijančio plieno molbertas primena kūrybos kasdienybę – vietą, kur gimsta vizijos ir idėjos. Paveikslo kiauras kvadratas žvelgia į jūros horizontą, saulėlydžio dangų ir saulę.
Viršuje išsiskleidžia lengva stilizuota paukščio abstrakcija – laisvės, fantazijos, polėkio ir aukštumų siekio metafora. Nerūdijančio plieno paviršiai atspindi saulės šviesą, žaisdami su vėjo bei debesų judesiu ir taip tarytum įtraukia gamtos stichijas į kūrinio visumą.
M. K. Čiurlionio kūryba
Meninio akcento atidengimo renginyje skambėjo M. K. Čiurlionio muzika – menininko kūrinius atliko M. K. Čiurlionio provaikaitis Rokas Zubovas, šventinę programą praturtino ir Palangos kamerinio choro pasirodymas.
M. K. Čiurlionio kūryba pajūryje, gamtos apsuptyje, skambėjo išties ypatingai. „Tegu ji įkvepia kiekvieną čia apsilankiusį“, – linkėjo menininko provaikaitis.
Apibendrina jubiliejinius renginius
Palangoje atidengtas meninis akcentas „Plaukiančio molberto žinia“ tarsi apibendrina visus šiais metais Palangoje vykusius ir dar vyksiančius jubiliejinius, M. K. Čiurlionio 150-ajam gimtadieniui skirtus renginius, kviesdamas iš naujo atrasti bei patirti M. K. Čiurlionio kūrybos pasaulį.