Europos Sąjunga nuosekliai juda kryptimi, kuri daugeliui kelia nerimą – grynųjų pinigų naudojimas tampa vis labiau ribojamas. Jei iki šiol dauguma apribojimų buvo orientuoti į verslą, artimiausiais metais jie vis aiškiau palies ir privačius asmenis. ES tikslas oficialiai skamba aiškiai: kova su pinigų plovimu, šešėline ekonomika ir terorizmo finansavimu. Tačiau praktikoje tai reiškia naujas prievoles, kontrolę ir mažėjančią grynųjų pinigų laisvę.
Verslui grynieji – vis labiau „nepageidaujami“
Lietuvoje, kaip ir daugelyje ES šalių, verslo sandoriai grynaisiais jau seniai ribojami. Didelės vertės atsiskaitymai tarp įmonių privalo vykti per bankines sąskaitas, o grynieji tampa išimtimi, o ne taisykle. Toks modelis atitinka bendrą europinę praktiką: dideli pinigų srautai turi būti atsekami, dokumentuojami ir lengvai patikrinami.
Praktikoje tai reiškia, kad grynieji pinigai versle faktiškai tampa nepatogūs – net jei jie formaliai nėra visiškai uždrausti.
Privatūs asmenys: ribų lyg ir nėra, bet kontrolė auga
Gyventojams formaliai nėra nustatyta absoliučių grynųjų pinigų limitų, tačiau realybė sudėtingesnė. Bankai aktyviai stebi didesnes operacijas ir turi teisę jas stabdyti, kol klientas pateikia paaiškinimus ar dokumentus.
Tipinis pavyzdys – nekilnojamojo turto sandoriai. Net jei žmogus teisėtai turi didelę pinigų sumą, bankas gali atsisakyti įvykdyti pavedimą ar išduoti grynuosius be papildomų patikrinimų. Dažnai tenka vykti į banko skyrių, pateikti sutartis, rezervacijos dokumentus ar kitus įrodymus, pagrindžiančius pinigų kilmę ir paskirtį.
Tokios priemonės aiškinamos viena priežastimi – prevencija prieš pinigų plovimą ir terorizmo finansavimą. Didelės sumos automatiškai patenka į priežiūros institucijų akiratį.
ES sprendimas: nuo 2027 m. – bendras limitas visoms šalims
Esminis lūžis laukia nuo 2027 metų. Pagal jau priimtą ES reglamentą, visos valstybės narės privalės įvesti maksimalų grynųjų pinigų atsiskaitymo limitą – 10 000 eurų. Tai bus bendra riba visoje Sąjungoje.
Svarbu tai, kad:
- šalys galės nusistatyti dar mažesnius limitus (pavyzdžiui, 3 000 ar net 1 000 eurų),
- taisyklė bus taikoma tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims,
- siekiama užkirsti kelią dideliems anoniminiams pinigų srautams.
Tai reiškia, kad net visiškai teisėti sandoriai grynaisiais virš nustatytos ribos taps neįmanomi.
ES dar labiau griežtins grynųjų pinigų apyvartą
Kai kur – dar griežčiau: grynieji tik su leidimu
Kai kurios ES šalys jau dabar taiko dar griežtesnę praktiką, kuri daugeliui lietuvių gali pasirodyti šokiruojanti. Pavyzdžiui, kai kur prieš išsiimant didesnę grynųjų pinigų sumą reikia iš anksto pranešti mokesčių institucijoms. Nepranešus – gresia didelės baudos, siekiančios dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų.
Tokiais atvejais grynųjų pinigų išėmimas tampa beveik administracine procedūra: pranešimas, laukimo terminas, dokumentų pateikimas, asmeninis vizitas banke.
Vokietija
- Grynaisiais pinigais mokėjimams nėra apribojimų.
- Sumoms, didesnėms nei 10 000 EUR, – prievolė patikrinti pirkėjo tapatybę.
Prancūzija
- 1000 eurų – riba gyventojams.
- 15 000 eurų – nerezidentams.
- Grynaisiais pinigais draudžiama perkant nekilnojamąjį turtą, kurio vertė didesnė nei 3000 eurų.
Graikija
- Suma: 500 eurų (neskaitant automobilio pirkimo).
- Didesnes sumas – tik be grynųjų pinigų.
Italija
Nuo 2022 m.: riba 1 000 eurų.
Portugalija
- Bendra riba: 3 000 €.
- Mokesčių mokėtojams: tik iki 1000 eurų.
- Turistams: iki 10 000 eurų.
Čekijos Respublika
Riba: 270 000 CZK (apie 10 500 eurų) per dieną.
Belgija
- Riba: 3000 eurų.
- Privatūs sandoriai – jokių apribojimų.
- Draudimas atsiskaityti grynaisiais pinigais, įskaitant perkant nekilnojamąjį turtą.
Ar grynieji pinigai dar turi ateitį?
Augant ribojimams, vis garsiau keliami klausimai apie asmenines laisves ir teisę disponuoti savo pinigais. Kritikai pabrėžia, kad visiškas perėjimas prie skaitmeninių atsiskaitymų didina valstybės ir finansinių institucijų kontrolę bei daro žmones priklausomus nuo techninių sistemų.
Kita vertus, šalininkai akcentuoja naudą: mažesnę šešėlinę ekonomiką, efektyvesnį mokesčių surinkimą, sudėtingesnes sąlygas nusikalstamai veiklai.
Akivaizdu viena – grynieji pinigai Europoje tampa nebe norma, o išimtimi. Artėjant 2027 metams, tiek gyventojams, tiek verslui teks iš naujo įvertinti savo finansinius įpročius ir pasiruošti pasauliui, kuriame kiekvienas didesnis pinigų judėjimas bus matomas ir patikrinamas.
Šaltinis: https://forsal.pl/gospodarka/aktualnosci/artykuly/10604160,nowe-ograniczenia-w-obrocie-gotowka-unia-narzuca-twarde-zasady.html