Finansavimo gavimas nėra vien dokumentų surinkimas ar paraiškos pateikimas. Reikia žinoti, kokios finansavimo formos tinka konkrečiam verslui, kaip verslą vertins skirtingi finansuotojai, kokią informaciją svarbu pateikti, ką svarbu akcentuoti ir kokius žingsnius būtina atlikti dar šiais finansiniais metais, kad kitų metų planai būtų realiai įgyvendinami. Metų uždarymas tampa svarbus ne tik skaičiuojant rezultatus, bet ir siekiant sudaryti tvirtą pagrindą būsimiems finansavimo poreikiams.

Pagrindiniai darbai prieš kreipiantis dėl finansavimo

Jeigu kitais metais planuojate plėtrą ar papildomų lėšų poreikį, metų pabaiga yra tinkamas metas tam pasiruošti. Finansinės ataskaitos ir veiklos rezultatai yra vienas svarbiausių aspektų, lemiančių finansuotojo sprendimą. Dažniausiai vertinami ne tik einamųjų metų skaičiai, bet dviejų paskutinių metinių laikotarpių rezultatai, todėl pasiruošimą verta pradėti iš anksto, net jei finansavimas planuojamas po metų ar dvejų.

Verslui svarbu pasirūpinti, kad finansinės ataskaitos Registrų centrui būtų pateiktos laiku. Juridiniams asmenims tai yra gegužės 30 diena, todėl kreipiantis dėl finansavimo šie dokumentai jau turi būti pateikti. Jei jūsų finansinė atskaitomybė audituojama – tai tampa papildomu privalumu, nes auditoriaus išvada sustiprina apskaitos patikimumą ir suteikia didesnį pasitikėjimą verslu.

Pasiruošimas leidžia įvertinti, kaip jūsų rodikliai atrodys finansuotojo akimis, kaip finansuotojas jus vertins ir kokius sprendimus verta atlikti dar šiemet. Teigiami ir pastovūs rezultatai iškart didina galimybes gauti finansavimą ir palankias to sąlygas, o neatlikti darbai dažnai tampa pagrindine priežastimi, kodėl sprendimas būna neigiamas.

Finansiniai rodikliai, lemiantys finansavimo sprendimą

Nėra vienos taisyklės, pagal kurią vertinamos visos įmonės, tačiau kai kurie rodikliai išlieka svarbiausi daugumoje situacijų. Vienas pagrindinių rodiklių yra EBITDA (angl. Earning before interest taxes, depreciation and amortization), kuris parodo verslo veiklos rezultatą iki palūkanų, mokesčių bei amortizacijos ir dažnai tampa pagrindiniu investicinės paskolos grąžinimo šaltiniu. Šis rodiklis taip pat naudojamas lyginant įmones toje pačioje rinkoje. Norint gauti palankią finansavimo kainą, finansinės skolos ir EBITDA santykis neturėtų viršyti 3 kartų. Kai jis pasiekia 7 kartus ar daugiau, rizika laikoma aukšta ir gauti finansavimą tampa gerokai sudėtingiau.

Vertinant planuojamus rezultatus svarbu nepamiršti, kad finansuotojai remiasi realiais duomenimis iš praėjusių laikotarpių. Todėl praėjusio laikotarpio metinė EBITDA turi padengti per metus mokėtinų finansinių įsipareigojimų bei palūkanų sumą, o prognozės turi būti pagrįstos aiškia logika ir ne per daug optimistiniais lūkesčiais. Jeigu praėjusių metų finansinis rezultatas neatrodo pakankamas, atskiri finansuotojai, suteikdami finansavimą, remiasi verslo prognozėmis, tačiau jos turi būti atsakingai paruoštos ir stipriai argumentuotos, o įmonei turi būti lengvai pasiekiami visi resursai šioms prognozėms įgyvendinti.

Kitas svarbus rodiklis yra nuosavo kapitalo ir viso įmonės turto santykis, parodantis, kiek rizikos, palyginti su kitais verslo kreditoriais, prisiima įmonės akcininkai. Norint pasiekti geriausią finansavimo kainą, jis neturėtų būti mažesnis nei 30 proc. Minimalus reikalavimas – teigiamas nuosavas kapitalas, tačiau tuomet finansavimo kaina gali būti gerokai didesnė ir siekti nuo 8 proc. metinių palūkanų.

Metų pabaigoje verta įsivertinti, kaip šie rodikliai atrodytų gavus papildomą finansavimą. Tai leidžia objektyviai suplanuoti, ar verslo rezultatai bus pakankami paskolos grąžinimui ir kokių korekcijų galima imtis dar šiemet. EBITDA galima pagerinti perkėlus dalį sąnaudų į kitus laikotarpius, pripažįstant pajamomis jau atliktus darbus tęstiniuose projektuose. Nuosavo kapitalo rodiklis gali pagerėti anksčiau apmokėjus tiekėjų sąskaitas ar atlikus ilgalaikio turto perkainojimą.

Visa tai yra tik dalis pasiruošimo, kuris iš anksto sustiprina įmonės pozicijas ir mažina riziką sulaukti neigiamo finansuotojo sprendimo.

Kaip skiriasi vertinimas pagal verslo sektorių

Finansuotojai vertina ne tik bendrus įmonės rodiklius, bet skirtinguose sektoriuose taikomi ir skirtingi vertinimo kriterijai, todėl vienodi lūkesčiai visoms įmonėms čia neveikia. Kai kuriems verslams taikomi griežtesni ribojimai, kitiems – atvirkščiai, vertinimas būna lankstesnis.

Nekilnojamojo turto nuomos verslui įprastai leidžiamas didesnis finansinės skolos ir EBITDA santykis, kuris gali siekti ir 7–10 kartų. Didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėms nuosavo kapitalo reikalavimai dažniausiai yra mažesni nei kituose sektoriuose dėl veiklos specifikos.

Nekilnojamojo turto vystymo finansavime svarbiausias tampa konkretus projektas, jo finansinės prognozės, vystytojo patirtis, gebėjimas verslą paremti papildoma kapitalo injekcija; praėjusių laikotarpių rezultatai tampa mažiau reikšmingi. O apyvartinių lėšų finansavimui taikomi papildomi apribojimai – įprastai vertinama, ar paskolos lėšomis nebus finansuojama daugiau nei 70 proc. įmonės apyvartinio kapitalo.

Skirtingi kriterijai taikomi ir kitoms verslo sritims, todėl visada verta pasidomėti, kokie vertinimo aspektai aktualūs konkrečiam sektoriui. Tai padeda tiksliau pasiruošti ir iš anksto suprasti, ko tikėsis finansuotojai.

Verta prisiminti, kad finansai ir kapitalas (angl. Capacity and Capital) yra tik du elementai vadinamojoje „The three C’s of credit“ vertinimo logikoje, apibūdinančioje esminius kredito vertinimo elementus. Trečiasis elementas yra verslo savininkų ar vadovų charakteristika, apibūdinanti ankstesnę jų veiklos istoriją, reputaciją ar patirtis, atliekant savo funkcijas bei grąžinant anksčiau gautas paskolas.

Metų pabaigoje įsivertinus rezultatus, svarbiausius rodiklius ir sektoriaus ypatumus, galima daug aiškiau suprasti realias finansavimo galimybes kitais metais. Toks pasiruošimas sumažina riziką sulaukti neigiamo sprendimo ir leidžia užtikrinti, kad finansavimas taps priemone verslo augimui, o ne netikėtu iššūkiu.