Serbijos ministras davė interviu televizijos kanalui „Informer“, kurio metu paragino nubausti Kroatiją už dalyvavimą Pirmajame pasauliniame kare, Antrajame pasauliniame kare ir įvykiuose nuo 1990-ųjų pradžios.
Jis pareiškė, kad „kroatai, kaip ir ukrainiečiai, turi už tai sumokėti teritorijomis“.
H.Tychijus patarė B.Bratinai „naudoti savo šalies teritoriją savo neišmintingiems žodiniams pratimams“.
„Kaip sako ukrainiečių patarlė: į uždarytą burną musė neįskris“, – socialiniame tinkle „X“ šaipėsi Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas.
Nenutylėjo ir Kroatija
Kroatijos veteranų reikalų ministras Tomo Medvedas pasmerkė kontroversiškus B.Bratinos pareiškimus apie Kroatiją ir pareiškė, kad Serbija jau seniai atsisako pripažinti savo vaidmenį 1990-ųjų karuose Kroatijoje bei Bosnijoje ir Hercegovinoje.
„Serbija bando suvienodinti atsakomybę, o tai yra visiškai neįmanoma. Kroatija buvo žiaurios serbų agresijos, kurią vykdė vadinamoji Jugoslavijos armija, vadovaujama Miloševičiaus ir remdamasi Didžiosios Serbijos politikos idėjomis, auka. Tai ir šiandien galima išgirsti iš informacinės politikos ministro, kuris, kaip Goebbelsas, klaidingomis tezėmis nukreipia visą pasaulio dėmesį į Serbiją“, – pažymėjo T.Medvedas Zagrebe.
Serbija / Spasa DAKIC/SIPA / Spasa DAKIC/SIPA
„Jų pasakojimai tiesiog nebus priimti“, – pridūrė jis ir pasmerkė „visas pastangas iškreipti istorinius faktus ir visus retorinius metodus, kuriais minima Kroatijos Respublikos teritorija“.
„Mes giname savo teritoriją ir kuriame Kroatiją kaip stiprią, saugią ir klestinčią šalį“, – pabrėžė Kroatijos ministras.
T.Medvedas įvertino, kad Serbija vengia susidurti su savo praeitimi, o tai „jau daugelį metų yra Serbijos politikos tęstinumas“.
Akibrokštas iš Vučičiaus
Tai – paskutinis iš Serbijos išsišokimų. Antradienį šalies prezidentas Aleksandras Vučičius pareiškė, kad nedalyvaus Europos Sąjungos ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikime ir kad jo šalis į jį nesiųs savo atstovų.
ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimas vyko gruodžio 17 d. Briuselyje, ir tai buvo pirmasis toks akibrokštas iš Serbijos per daugiau nei dešimt metų.
Aleksandaras Vučičius / / AP
Pats A.Vučičius televizijos kanalo RTS eteryje pareiškė, kad „pirmą kartą per pastaruosius 13 ar 14 metų“ nevažiuos į viršūnių susitikimą ir kad tokį sprendimą priėmė jis asmeniškai.
Tuo pačiu prezidentas pažymėjo, kad nenutraukė bendravimo su Europos kolegomis – konkrečiai, gruodžio 15 d. jis kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
A.Vučičius pripažino, kad jo sprendimas sulauks kritikos iš oficialaus Briuselio. Tačiau jis paaiškino, kad visais savo veiksmais gina Serbijos ir jos piliečių interesus.
Tuo tarpu EWB portalo žurnalistė nurodė, kad toks viršūnių susitikimo ignoravimas susijęs su tuo, kad Serbijai ketvirtus metus iš eilės nepavyko pasiekti pažangos derybose dėl stojimo į Europos Sąjungą proceso.
Gruodžio 4 d. RTS pranešė, kad septynios Europos Sąjungos šalys pasisakė prieš Serbijos stojimo į Sąjungą derybų 3 klasterio atidarymą. Klasterį atidaryti pasiūlė Vengrija, tačiau tam prieštaravo Baltijos šalys, Suomija, Švedija, Nyderlandai ir Kroatija.