Siekiama mažiau rizikos ir ilgalaikės grąžos
Paklaustas, kaip šiemet bendrai atrodė rinka, investicinį auksą parduodančios įmonės „Florinus“ vadovas Žilvinas Leškevičius paaiškino, kad 2025 m. investuotojų elgsena itin aiški – rinka persiorientuoja į saugesnius, mažiau rizikingus aktyvus, tai – globali tendencija.
Tyrimo duomenimis, Lietuvos gyventojai neišsiskiria iš pasaulinių tendencijų ir šiuo metu prioritetą teikia ne grąžai, o vertės išsaugojimui, sakė jis: „Pagal mūsų atliktą tyrimą, net 85% gyventojų svarbiausia yra investicijų saugumas ir atsparumas ekonominiams sukrėtimams. Tai lemia struktūrinį pokytį – nuo spekuliatyvių priemonių gręžiamasi prie aktyvų, kurie išlaiko vertę: auksas, ETF fondai, meno kūriniai, nekilnojamasis turtas.“
Jis papildė, kad susiformavo nauja turto samprata, juo laikoma tai, kas išlieka, kuomet vyraujanti sistema patiria šoką. Todėl turtas pirmiausiai turi būti atsparus sankcijoms, nepriklausomas nuo politinių sprendimų bei neprarandantis vertės krizėse. Auksas yra absoliutus ir neabejotinas lyderis. Jo vertė 2025 m. pasiekė istorinį rekordą, o kapitalo srautai į aukso ETF augo dviženkliais procentais. Centriniai bankai įsigijo daugiau nei 1000 tonų aukso – daugiausiai per pastaruosius 60 metų.
Vilniaus aukciono vadovė Simona Skaisgirė kalbėjo, kad jau daug metų beveik visuotinai rekomenduojama menui, kaip alternatyviai ar nišinei investicijai, skirti 10-15 % bendro investicinio portfelio. Daugiau procentų investavimui į meną gali skirti tik profesionalai.
„Synergy Finance“ bendraįkūrėjas Artūras Milevskis nesutiko, kad meno kūriniai patenka į populiariausiųjų investicijų trejetuką. Anot jo, populiariausios priemonės tarp Lietuvos investuotojų yra nekilnojamasis turtas, auksas ir stipriai populiarėjantys ETF fondai. Jų populiarumas gali būti paaiškinamas labai žemais kaštais, paprastu įsigijimu, skaidrumu ir istoriškai patrauklia grąža. Kitąmet ETF populiarumas dar labiau augs, ypač teminiai ir obligacijų ETF. Auksas išliks saugus uostas rinkų nervingumo laikotarpiais.
Kiek pinigų reikia norint investuoti?
Investuotojams, ypač pradedantiems ar tyrinėjantiems naujas priemones, be grąžos rūpi ir suma, nuo kurios galima pradėti investuoti. Skirtingi produktai kainuoja skirtingai bei atneša ne vienodą grąžą ir rizikas. Pavyzdžiui, investuoti į auksą galima vos nuo kelių eurų, bet pradėti verta supratus vieną svarbų principą – aukso kainodara priklauso nuo įsigijimo svorio. Taip yra todėl, kad kuo mažesnis luitas, tuo didesnis jo antkainis, vadinamasis „premium“. Pavyzdžiui, perkant 1 g aukso luitelį, dažnai mokama net apie 20% daugiau nei gramo kaina pasaulinėje biržoje, o 1 kg luitas turi vos 2% antkainį.
„Tai reiškia, jei žmogus pirktų po vieną gramą kas mėnesį, per 5 metus sumokėtų kelis šimtus eurų vien tik dėl formos, o ne dėl aukso vertės. Bet jei tie patys pinigai būtų paskirstyti į dalinę nuosavybę dideliame luite, efektyvi investicijos grąža iškart būtų reikšmingai didesnė“, – aiškino Ž. Leškevičius.
Norint investuoti į ETFus užtenka vos 10 eurų, o tai – viena didžiausių šios priemonės stiprybių. Jeigu naudojama platforma, leidžianti pirkti ETF vienetų dalis, pradėti galima vos nuo 10–20 eurų per mėnesį. Jei perkami pilni ETF vienetai, paprastai reikės 30–200 eurų, priklausomai nuo konkretaus vieneto kainos.
Tačiau, pasak A. Milevskio, svarbiausia ne suma, o reguliarumas: „Investuotojas, kuris dešimtmetį kas mėnesį skiria 100–200 €, dažniausiai pasiekia geresnių rezultatų nei tas, kuris vienkartinai investuoja didelę sumą „kai atsilaisvina pinigų“.
Paklausta, kiek kainuoja investicinis menas, S. Skaisgirė kalbėjo, jog: „Konkrečią sumą, kiek pinigų reikia norint investuoti į meną, įvardinti būtų sunku, nes ji gali labai skirtis priklausomai nuo to, į kurį meno rinkos segmentą investuojama. Jei reikėtų įvardinti vieną generalizuotą startinę sumą, sakyčiau – 3000 eurų.“
Ilgalaikių investicijų populiarumas auga
Keičiantis investicinių priemonių prieinamumui vis platesnei visuomenės daliai bei svyruojant pasaulinėms rinkoms, gali keistis ir investicijų grąža. Tačiau pašnekovai vieningi – visų lietuvių mėgstamiausių investicinių produktų populiarumas tikrai neslops. Pavyzdžiui, per pastaruosius 50 metų, įskaitant naftos krizę, „dotcom“ burbulą, 2008 m. finansų griūtį, COVID pandemiją ir Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, auksas išlaikė arba augino savo vertę, kai dauguma kitų aktyvų smuko ar patyrė didelius šokus.
Pasak Ž. Leškevičiaus, skirtingų valstybių centriniai bankai nedalyvauja spekuliacijoje, auksą įsigyja dėl saugumo, nacionalinio turto nepriklausomumo, mažinant dolerio įtaką bei diversifikuojant rezervus dėl geopolitinės situacijos. Bankai jį perka vertindami bent artimiausio dešimtmečio rizikas: „Kai FED ar ECB mažina palūkanų normas, aukso kaina dažniausiai kyla į viršų. Taip buvo 2008 m., taip buvo 2020 m., ir pastaraisiais metais, kiekvieną kartą kuomet buvo mažinamos palūkanų normos. Artimiausias palūkanų normų sumažinimas nusimato dar šį gruodį arba 2026 metų pradžioje.“
ETF populiarumas artimiausiais metais irgi dar labiau augs. Pasak A. Milevskio, tam yra kelios priežastys. Mažiausi kaštai tarp visų investicinių produktų – indeksiniai ETF su 0,05–0,15 % metiniais mokesčiais tampa natūralia alternatyva brangiems aktyviai valdomiems fondams. Vis daugiau pinigų teka pasyvaus investavimo kryptimi – jau dabar JAV daugiau nei 50 % visų akcinių fondų pinigų valdo ETF ir indeksiniai fondai. Europa juda ta pačia linkme. Reguliavimo pokyčiai ir platformų konkurencija mažina kainas. Nyksta įėjimo į rinką barjerai – nulinės komisinės prekybos platformos ir frakciniai vienetai padarė ETF prieinamus plačiajai visuomenei.
S. Skaisgirė priminė, kad menas ir meno rinka buvo, yra ir bus, o susidomėjimas ja, kylant visuomenių pragyvenimo lygiui bei kultūros poreikiams, edukacijos lygiui – tik augs.
Greito rezultato nesiūlo
Pašnekovai paaiškino, ką svarbu žinoti pradedantiesiems investuotojams, per kiek laiko ir kokios grąžos galima tikėtis. Investavimą į auksą, anot Ž. Leškevičiaus, reikėtų vertinti ne mėnesiais, o metais. Auksas negeneruoja dividendų ar palūkanų, tačiau jis neturi bankroto rizikos. Vienintelė aukso funkcija – apsaugoti perkamąją galią ilgalaikėje perspektyvoje, kitaip sakant išsaugoti turimą turtą nuo nuvertėjimo: „Grąžos klausimas šiame kontekste turi būti formuluojamas kitaip: ne kiek uždirbsiu, bet kiek neprarasiu vertės, kai aplink smunka valiutos, akcijos, obligacijos ir kitos turto klasės. Naujam investuotojui rekomenduojama apie ne mažiau, kaip 7 – 10 metų laikotarpį. Ypač svarbu diversifikacija, o auksas turėtų sudaryti nuo 10 iki 20% turimo investicinio portfelio šalia visų kitų turimų aktyvų.“
„Synergy Finance“ bendraįkūrėjas, savo ruožtu, aiškino, kad ETF yra viena efektyviausių ilgalaikio investavimo priemonių. Tai nėra produktas „uždirbti greitai“. Grąža priklauso nuo to, į ką investuojama. „Pavyzdžiui, iš pasaulio akcijų indeksų galima uždirbti apie 7–9 % grąžos per metus ilguoju laikotarpiu, iš obligacijų ETF – 3–5 % per metus, iš mišrių portfelių (pvz., 60/40) – 5–7 % per metus“, – kalbėjo jis. Investavimo naujokams specialistas rekomenduoja investuoti reguliariai, nesivaikyti rinkos laiko, diversifikuoti kuo plačiau, turėti bent 5–10 metų horizontą, pradėti nuo paprastumo.
Paklausta apie investicijas į meną, S. Skaisgirė patarė apskritai geriau – domėtis menu ir nesitikėti jokios investicinės grąžos. Be abejo, menas yra ilgalaikė investicija, skirta kantriems ilgų distancijų bėgikams. Mėgstantiems sprintus – didesnė tikimybė patirti nuostolį ir nusivylimą.
„Mano investicija“ – jau ketvirtus metus „Delfi“ organizuojama nemokama finansinio raštingumo konferencija, kuri 2026 m. sausio 14–15 d. vyks „Delfi TV“ ir portale, subursdama pradedančius ir pažengusius investuotojus bei kvies ieškoti sau tinkamiausių investavimo ir asmeninių finansų sprendimų. Konferencijoje, kurios pagrindinis partneris – „Swedbank“, bus aptariamos investavimo pradžios, rinkų, dirbtinio intelekto, taupymo ir antros pensijų pakopos reformos temos, padedančios priimti svarbius ilgalaikius finansinius sprendimus.