Remiantis „Financial Times“, ketvirtadienį, truputį po 21 val. vietos laiku, 27 ES valstybių narių lyderiams buvo pateikta atnaujinta Vokietijos remiamo plano suteikti Ukrainai 90 mlrd. eurų dydžio paskolą panaudojant įšaldytus Rusijos aktyvus versija. Bet plano įmantrumas atbaidė netgi optimistiškiausiai nusiteikusius lyderius.
„Iš to nieko nebūtų išėję, – pareiškė vienas aukšto rango ES diplomatas. – Toks techniškas ir miglotas pasiūlymas išgąsdino lyderius… jis priminė pasalą.“
„Financial Times“ priduria, kad niekais nuėjo ne vieną mėnesį trukę diplomatiniai įtikinėjimai dėl Rusijos lėšų panaudojimo.
Sudėtingi susitarimai Belgijos nuogąstavimams dėl galimų teisinių padarinių sumažinti privertė anksčiau planą palaikiusias sostines persigalvoti.
G. Meloni ir E. Macronas išreiškė susirūpinimą, kad Prancūzijos ir Italijos parlamentai nepritars finansinėms garantijoms, kurių reikalauja Belgija, t. y. įsipareigoti prisidėti prie paskolos grąžinimo, jeigu to prireiktų.
„Tašką padėjo G. Meloni“, – „Financial Times“ nurodė ES diplomatas ir pridūrė, kad E. Macronas diskusijų metu daugiausia tylėjo.
Po 17 valandų trukusių derybų lyderiai galiausiai susitarė Kyjivui skirtus 90 mlrd. eurų pasiskolinti kapitalo rinkose, panaudojant ES biudžeto lėšas.
„Sveikas protas nugalėjo – mums pavyko susitarti dėl reikiamų išteklių, o priimtas sprendimas pasižymi tvirtu teisiniu ir finansiniu pagrindu“, – po viršūnių susitikimo reporteriams pareiškė G. Meloni.
E. Macronas sakė, kad bendras skolinimasis yra realistiškiausias ir praktiškiausias sprendimas.
Rusija džiūgauja
Rusija penktadienį džiaugėsi ES valstybių narių pasiektu kompromisu dėl Ukrainos finansavimo ir jį vadino įstatymo ir sveiko proto pergale.
„Kol kas nugalėjo teisė ir sveikas protas“, – penktadienį platformoje „Telegram“ pareiškė Rusijos vyriausiasis derybininkas Kirilas Dmitrijevas.
Jis apibūdino Briuselyje priimtą sprendimą kaip „mirtiną smūgį“ tiems, kuriuos pats vadino „karų kurstytojais“, atskirai paminėdamas Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą ir Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Keirą Starmerį.
„Keletas proto balsų ES kol kas užkerta kelią neteisėtam Rusijos rezervų panaudojimui Ukrainos finansavimui“, – rašė K. Dmitrijevas.
Po kelis mėnesius trukusių ginčų penktadienį ES valstybės narės susitarė dėl kompromiso dėl Ukrainos finansavimo per ateinančius dvejus metus.
Pagal susitarimą Ukraina gaus 90 mlrd. eurų beprocentinę paskolą. Jei Rusija nesumokės kompensacijos už karo padarytą žalą, paskolai grąžinti bus panaudoti ES įšaldyti Rusijos aktyvai.
Siekdamas įkalbėti ES suteikti iki 210 mlrd. eurų paskolą Ukrainai, Vokietijos kancleris iš pradžių siekė panaudoti Rusijos centrinio banko lėšas, įšaldytas daugiausia Belgijoje, tačiau dėl Prancūzijos, Italijos ir ypač Belgijos pasipriešinimo šis planas ketvirtadienį žlugo.