Ekspertai taip pat svarstė, ar Europos Sąjunga, Rusijos agresijos atveju, ryžtųsi paaukoti šalis-nares, ir kokį poveikį tai galėtų turėti.
Vidinės kovos dėl įtakos
Pasak duomenų analizės bendrovės „Repsense“ įkūrėjo M. Katkaus, norint suprasti, kas vyksta JAV, svarbu pažiūrėti į vidines įtampas. O šiuo metu situacija respublikonų ir jų MAGA sparno stovykloje kaip tik yra gana nestabili.
Prezidentas Donaldas Trumpas patiria spaudimą dėl mažėjančių reitingų – tai lemia įperkamumo krizė, paskatinta tarifų. Žemi prezidento reitingai respublikonams itin skaudūs dėl artėjančių rinkimų, tuo metu MAGA stovykloje jie skatina vidines kovas dėl lyderystės.
„Trumpo kadencija eina į antrąją pusę, jo pozicijos svyruoja, ir akivaizdu, kad prasidėjo visose vietose bandymas, kas užims tą Trumpo karūną, nes Trumpas yra vienintelis, kuris sugebėjo suvienyti tą keistą koaliciją“, – kalbėjo jis.
M. Katkaus teigimu, respublikonams MAGA grupė yra svarbi, nes lemia nemažai balsų. Tuo metu šios grupės viduje šiuo metu vyksta arši kova dėl įtakos.
Nori paimti rusų pinigus
M. Katkus taip pat teigė, kad JAV labai svarbu gauti finansavimą dirbtinio intelekto vystymo lenktynėse. Jo vertinimu, viltis, kad tam būtų galima pasitelkti Rusijos pinigus, gali būti tarp veiksnių, lemiančių spaudimą Ukrainai derėtis dėl karo pabaigos.
„Logika Amerikos yra tokia, kad yra konfliktas dėl resursų ir mes turime aplenkti dirbtinio intelekto prasme ne tik europiečius, bet ir kinus. Iš kitos pusės, tuo pat metu, kažkas sako, kad ta pačia proga reikėtų pasiimti rusų pinigus“, – konstatavo jis.
Vis dėlto M. Katkus pastebėjo, kad D. Trumpas, nepaisant jo chaotiško veikimo būdo, turi gerus instinktus, ir kartais jo netikėti maneverai suveikia.
„Žiūrint iš šono, Ukrainos deal’as – ukrainiečiai kitu atveju būtų spaudę duoti pinigų ir nebūtų priėmę pačios idėjos deryboms, kas turbūt yra garbės, orumo dalykas, bet realybė yra tokia, kad turbūt yra gerai, kad Trumpas tam tikra prasme privertė juos derėtis. Tik kai jis dabar sako, atiduok Donbasą – jie negali atiduoti Donbaso“, – pabrėžė M. Katkus.
Jam pritarė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė M. Šešelgytė – jos teigimu, Ukraina negali sutikti atiduoti teritorijų, nes tai sukeltų milžinišką pasipriešinimą šalies viduje.
Reiks naujo Didžiojo brolio?
Ekspertė vis dėlto atkreipė dėmesį, kad pokytis, kuris yra matomas JAV laikysenoje, nėra vienadienis, ir signalizuoja gilesnius lūžius nei tik vienos iš partijų politika.
„Man atrodo, tas JAV pokytis yra ne vienadienis ir nepaisant, ar bus respublikonai, ar bus radikalai, ar bus demokratai, mes vis tiek matysime tą JAV ėjimą į save ir tolimą nuo Europos ir nuo kitų valstybių, su kuriomis buvo glaudesni santykiai: tas pats Indijos-Ramiojo vandenyno baseinas, ten šalys irgi yra labai pasimetusios, nes panašu, kad ir iš ten traukimasis vyksta“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Jos teigimu, sunerimusi dėl pokyčių JAV politikoje yra ir Indija, ypač po išaugintų tarifų.
„Visokių tokių matome poslinkių, ir dabar man labai įdomu, kaip mes su tuo gyvensime, nes Lietuvoje JAV yra mūsų identiteto dalis, nes per JAV mes esame stipresni, saugesni ir panašiai, ir dabar viskas griūva“, – sakė ekspertė.
Pasak jos, Lietuvai teks arba pripažinti, kad yra maža, arba ieškoti naujo „didžiojo brolio“.
Parodė savo šlykštesnį veidą
Visgi M. Katkaus teigimu, kai kuriais požiūriais JAV pozicija pernelyg nesikeitė – tik buvo išsakyta griežčiau ir tiesmukiau.
„Aš atskirčiau du dalykus: kur Amerika parodo savo veidą šlykštesnį, tokį koks jis anksčiau buvo. Pavyzdžiui, Amerikos veidas europiečių atžvilgiu – ar Obama gražiai sakydavo, ar Trumpas negražiai sako, kai kuriais atvejais yra tie patys dalykai sakomi“, – pabrėžė jis, atkreipdamas dėmesį, kad D. Trumpui, šiuo atveju, pavyko būti labiau išgirstam Europos lyderių.
Komunikacijos eksperto vertinimu, D. Trumpas šiuo atžvilgiu buvo net labiau išgirstas europos lyderių.
Vis dėlto, nepaisant karingos retorikos, M. Katkus nemano, kad JAV rimtai svarstytų atsitraukti iš Europos.
„Jie tikrai nesitrauks iš Europos, kaip buvo čia anksčiau manoma“, – kalbėjo ekspertas.
Yra netipinių signalų
Vis dėlto M. Katkus pripažino kad kai kurie veiksmai yra netipiniai ir nauji – pavyzdžiui, tai, kad Europos Sąjunga yra įvardijama kaip priešiška jėga.
Tačiau jis pabrėžė, kad tarp respublikonų ir jų palaikytojų yra daug žmonių, laikančių Europą sąjungininke. Todėl svarbu, kiek visi pareiškimai apie Europą tėra nukrypimai nuo įprastos JAV laikysenos, o kiek rodo naują strateginę kryptį.
„Pirmą Trumpo kadenciją, nepaisant visų dalykų, Europos-Amerikos santykiai iš esmės nepasikeitė. Lygiai taip pat liko su Azijos valstybėmis. Ir kol kas, nepaisant viso garsaus kalbėjimo, niekas nepasikeitė ir kitais atžvilgiais. irgi niekas nepasiekitė, nes Trumpas gali derinti pripažinimą Europos prieše su nuostabiais santykiais su kokiu Suomijos prezidentu“, – pastebėjo M. Katkus.
„Trumpas nemąsto politiškai, jis mąsto per kažkokią asmeninių santykių prizmę“, – pridūrė jis.
Todėl jis spėja, kad D. Trumpui nė nebus itin svarbu, kas parašyta nacionalinio saugumo strategijoje.
Svarbu rinkėjų nuotaikos
M. Katkaus teigimu, respublikonai supranta, kad jiems, artėjant rinkimams, reikia išlaikyti paramą, o tam, be kita ko, svarbus ir požiūris į Europą.
„Jei tu eisi į rinkimus būdamas Putino draugas, susipykęs su Europos Sąjunga, pasižeminęs – net respublikonų elektorate yra pakankamai žmonių, kuriems tai nepatinka“, – pastebėjo jis.
M. Katkus priminė, kad ir agresyvi D. Trumpo pozicija Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atžvilgiu ilgainiui koregavosi.
„Mes matome, kad paskutiniais mėnesiais jis atgal sugrįžo į standartines ribas. Nes Trumpas yra reitingų žmogus, jis yra politikas. Jis darys tai, ko reikės politikoje. Dėl tos priežasties aš lygiai taip pat nemanau, kad yra įmanomas deal’as, kuriame ukrainiečiai gautų šimtaprocentinę Amerikos paramą, rytoj stotų į NATO. Bet lygiai taip pat aš manau, kad yra visiškai neįmanoma, kad Trumpas išmestų ukrainiečius, paliktų juos ant ledo ir atiduotų rusams. Aš manau kad tai yra neįmanoma, nes jeigu taip atsitiktų, tiesiog sumažėtų Trumpo valdžia“, – kalbėjo jis.
M. Katkui svarstant, kad ir V. Putino kvietimas tebuvo derybinis žingsnis siekiant naudos, M. Šešelgytė visgi pastebėjo, kad svarbus niuansas čia yra prioritetų sąrašas ir tai, „ar Lietuva nėra mitybos grandinės apačioje to sąrašo“.
M. Katkaus vertinimu, Europos klestėjimas yra gyvybinis JAV interesas, nes priešingu atveju ji pati smarkiai nukentėtų.
Neatsakyta agresija sunaikintų ES
Tiek M. Katkus, tiek M. Šešelgytė taip pat pabrėžė, kad rytinės Europos Sąjungos saugumas yra visos Bendrijos likimo klausimas.
„Kas dar gali sunaikinti Europos Sąjungą? ES gali sunaikinti, pavyzdžiui, tokios mažos šalies, kaip, tarkime, Estija okupacija“, – kalbėjo M. Katkus.
„Mes per mažai Europiečiams tą pasakojame, – pastebėjo M. Šešelgytė. – Nes man atrodo, kad jiems, kalbant apie mūsų gynybą, reikėtų įsisąmoninti, kad mes esame eurozonos dalis, kad mes esame bendros rinkos dalis ir atkirtus šitą gabaliuką, ispanų pensininkai irgi nukentėtų.“
M. Katkaus teigimu, tarp pasirinkimo leisti užpulti vieną iš mažųjų šalių ir rizikuoti ekonomine krize bei ES griūtimi, yra didesnė žala nei ginant esamos ES sienas – net ir remiantis ekonominiais išskaičiavimais.
Europiečiams reikėtų įsisąmoninti, kad mes esame eurozonos dalis, kad mes esame bendros rinkos dalis ir atkirtus šitą gabaliuką, ispanų pensininkai irgi nukentėtų.
M. Šešelgytė
„Kai bus pasirinkimas, ar apginti savo sienas ir kovoti su Rusija dėl Lietuvos ar kažko, ar vis dėlto paleisti šitą ir sunaikinti Europos Sąjungą, pertvarkyti ją ir panašiai, su baisiom ekonominėmis pasekmėm, aš visiškai neabejoju, kad ekonominis išskaičiavimas yra, kad šimtą kartų pigiau yra kariauti su Rusija“, – kalbėjo jis.
Ekspertas pabrėžė, kad Ukraina niekad nebuvo nei NATO, nei ES narė, todėl jos ir situacija yra visiškai kitokia.
Didžiulė nežinomybė
R. Lukaitytei-Vnarauskienei pastebėjus, kad šiame pokalbyje nuotaikos, rodos, buvo gerokai šviesesnės nei galima matyti kai kurių ekspertų komentaruose, M. Šešelgytė pastebėjo, kad išties aptariami labai skirtingi scenarijai.
„Tų scenarijų yra labai įvairių: yra baisūs ir bjaurūs scenarijai, yra labai optimistiški, kurių labai nedaug yra šiandien, ir yra vidutiniai. Man atrodo, kad Mykolas kalba apie tuos labiau optimistiškus ir galbūt tokius ilgalaikius. Ką šiandien stebime, tai daug chaoso“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Ji esamą padėtį lygino su situacija, kai kažkas sujaukia įprastą tvarką namuose, ir šaldytuve randi kojines, o spintoje – puodelius. „Man atrodo, kad Europai šiandien pasaulis tampa daugiau tokiu, ir tokiame pasaulyje yra labai daug neužtikrintumo. Ir kai yra neužtikrintumo, žinoma, galima žaisti ir galima laimėti, bet yra labai daug rizikų. Ir Europos Sąjungai labai sunku žaisti ir laimėti, nes reikia greičio, reikia sutelktumo. 27 narės, kuomet priima sprendimus, visad yra ieškoma kompromiso“, – kalbėjo ji.
Ekspertė priminė dažną posakį, kad iš Europos Sąjungos derybų visi išeina kažkiek pralaimėję ir kažkiek laimėję, todėl sprendimas būna ne visiškai geras. Be to, jį pasiekti ilgai trunka.
„Kol kas Europa labai sunkiai išmoksta judėti tame neužtikrintame pasaulyje. Už tai yra labai didelių baimių, susijusių su tuo, kaip mes čia išliksime. Dar nepamirškime, kad karas vyksta panosėje ir to karo baigtis mums daug svarbesnė negu JAV, nes čia apie mūsų kiemą kalbame“, – pabrėžė ji.
Pasakė, kas gali atsidurti ant derybų stalo
R. Lukaitytei-Vnarauskienei pastebėjus, kad kone kiekvieną žiniasklaidoje viešinami vis nauji scenarijai dėl karo baigties, M. Šešelgytė teigė, kad realiausi yra tie, kurie leis V. Zelenskiui „neparduoti sielos velniui, kad žmonės Ukrainoje jo su šakėm neišneštų“.
„Tai yra, teritorijų atidavimo šiandien nėra ant stalo. Ir tada tie scenarijai taip pat turi būti pagrįsti Vakarų parama, tai yra, ji turi būti tekanti ir nuolatinė, turi būti įsipareigojimas Ukrainai – ne tik karinė parama, bet ir parama finansinė: išgyvenimui, nes Ukrainos biudžetas didžiąja dalimi ateina iš išorės, ir atstatymui“, – teigė ekspertė.
Ji atkreipė dėmesį, kad JAV vaidmuo Ukrainoje šiandien nėra labai didelis: iš JAV kariaujanti šalis gauna technologijas, įsigytas už europiečių pinigus, bei žvalgybinę informaciją. Ši, nors svarbi, vargiai gali tapti svertu derybose.
„Ar jie turi pakankamą svorį priversti, atimdami tai, čia yra geras klausimas – kiek Europa jau yra pažengusi, kad galėtų Ukrainai kažką suteikti arba pirkti iš amerikiečių – čia irgi yra viena iš diskusijų temų. Tai ukrainiečiai sako, kad mums galbūt jau ir nėra tai taip gyvybiškai svarbu, kaip taip buvo karo pradžioje“, – pastebėjo M. Šešelgytė.
Jos teigimu, ukrainiečiai taip pat nesutiks su esminiu kariuomenės mažinimu, „nes tai yra ėjimas visiškai niekur ir kvietimas Putinui dar kartą užpulti“.
Derybos – ne Putino interesuose
M. Šešelgytė taip pat pastebėjo, kad kalbant apie derybas, svarbu, kad jų norėtų Rusija.
„Kol kas Putinas nerodo nė menkiausio noro susitarti, nes tai nėra jo interesuose“, – kalbėjo ekspertė.
Jos teigimu, norint, kad V. Putinas imtų derėtis, jis privalo pralaimėti karo lauke.
„Amerikiečiai vis dar turi galimybę tai padaryti ir apie tai buvo šnekama nuo karo pradžios – antrinės sankcijos šalims, kurios prekiauja su Rusija žaliavomis, tai yra, nafta, dujos ir panašiai, kurios iš principo užsuktų kranelį Rusijos karo mašinai finansuoti“, – sakė ji.
Ji pastebėjo, kad su Rusija prekiaujanti Indija gavo didelius muitus, tuo metu Kinija to išvengė.
„Rusija su Kinija yra labai suaugusios. Ir tikėjimas, kad jas galima atskirti, yra naivi pasaka“, – kalbėjo M. Šešelgytė.
Pasak jos, yra klausimas, „ar Ukrainos konflikto sprendimo raktelis dar vis yra Maskvoje, ar jau tam tikra dalimi yra Pekine“.
„Pekinas nėra suinteresuotas karo pabaiga, nes jie taip pat šalia Vakarų sekinimo ir silpninimo yra suinteresuoti išlaikyti Rusiją pakankamai, bet ne per daug stiprią, ir karas sudaro tas galimybes“, – sakė ji.
Todėl, ekspertės tegia šiandien nematanti realios galimybės deryboms.
„Tas toksai karas vykstantis, aišku, labai liūdna, kad jis vyksta, bet galbūt jis yra geriau negu neteisinga taika“, – apibendrino M. Šešelgytė.