Kodėl Latvijoje susiformavo vyrų ir moterų disbalansas, ir ar panašios tendencijos matomos ir Lietuvoje, pasakojo Lietuvos socialinių mokslų centro mokslininkas Daumantas Stumbrys.
– Latvija jau ne vieną mėnesį skalambija varpais dėl vyrų trūkumo. Kokia tai yra situacija?
– Kalbant apie vyresnio amžiaus grupes, tiek Latvijoje, tiek Lietuvoje turime labai panašią situaciją, ir tai susiję su vidutinės gyvenimo trukmės skirtumais. Jeigu pasižiūrėsite į vidutinio amžiaus gyventojus, ten vyrų ir moterų santykis yra santykinai panašus. Dauguma žino, kad berniukų gimsta šiek tiek daugiau, bet laikui bėgant tas santykis pasikeičia ir priklausomai nuo visuomenės, nuo laikotarpio, bet maždaug ties 35–40 metų riba vyrų pasidaro mažiau.
O jau jeigu imame 65 metų ir vyresnio amžiaus grupę, ten pamatysite, kad Lietuvoje ir Latvijoje santykis panašus – moterų yra dvigubai daugiau. Jeigu pasižiūrėsite į paties vyriausio amžiaus grupę – 80–90 ir vyresnius, tai ten moterų yra kelis kartus daugiau – net penkis kartus daugiau, priklausomai nuo amžiaus grupės. Tai susiję su skirtinga gyvenimo trukme.
– Ar vidutinio amžiaus laikotarpiu, nuo 35 metų, lemia ir migracijos klausimas?
– Migracijos statistika kažkiek lemia, bet jeigu pasižiūrėsite į dabartinę situaciją, ypač Lietuvoje, tai nebeturime tokių didelių emigracijos srautų. O imigracijos srautai, ypač kalbant apie Lietuvą, rodo, kad iš tikrųjų daug daugiau vyrų atvažiuoja dirbti kaip imigrantai. Tai savotiškai tą balansą šiek tiek atitaiso. Tik čia priklauso nuo profesijų – dažnai tai yra vairuotojai, vežėjai, statybų sektorius ar kitos sritys, kur dominuoja vyrai. Todėl turime didelį migrantų vyrų srautą ir tai atsveria situaciją.
Lietuva pastaruoju metu tuo išsiskiria, kad turime pakankamai daug imigrantų vyrų, vidutinio amžiaus gyventojų. Ir jeigu lūkestis buvo, kad kai prasidėjo karas, ypač 2022 metais, turėsime labai daug moterų iš Ukrainos, nes vyrų neišleidžia, tai matėme tokią tendenciją, bet ji buvo trumpalaikė. Jeigu žiūrime ilgesnę perspektyvą, vis tik vyrai dominuoja.
– Ir per kelis dešimtmečius, kaip pasakėte, vyrų klausimas Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje – kaip keitėsi?
– Reikšmingų pokyčių buvo vidutinio amžiaus grupėse. Jeigu kalbame apie vyresnio amžiaus gyventojų grupę, tai iš esmės radikalių pokyčių nebuvo. Bet pozityvūs pokyčiai yra – vyrų sveikata gerėja. Matome gerokai mažesnius mirtingumo rodiklius, kalbant apie vidutinio amžiaus vyrus. Mažėja tas vadinamasis didelis priešlaikinis mirtingumas – išorinės mirties priežastys, su alkoholio vartojimu susijusios mirties priežastys. Mirtingumas mažėja ir situacija gerėja.