Dokumente stulbinamai atviru tonu kritikuojama Europa, teigiant, kad kai kurios žemyno vidaus politikos kryptys kenkia demokratijai ir kelia „civilizacinio išnykimo“ riziką. Tuo pat metu strategijoje beveik nekalbama apie Kinijos, Rusijos, Irano ar Šiaurės Korėjos keliamas grėsmes. Dėl to Vašingtono tradicinio užsienio politikos elito reakcija buvo itin pikta – ir kupinas panikos.
Vis dėlto, kaip pabrėžia „Foreign Affairs“, sunerimę analitikai turėtų atsikvėpti. Įsigilinus labiau, šis dokumentas – beveik neabejotinai rašytas daugelio autorių – yra gerokai sudėtingesnis, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Iš tikrųjų jame matyti daugiau tęstinumo su ankstesnėmis strategijomis, nei leidžia manyti labiausiai dėmesį patraukusios pastraipos. Strategija neragina Jungtinių Valstijų atsisakyti Europos ar kitų tradicinių sąjungininkų, neatveria kelio Kinijos ekspansionizmui ir nerodo, kad Vašingtonas ruoštųsi pasitraukti iš didelės pasaulio dalies. Priešingai – dokumente teigiama, kad JAV vis dar turi pasaulinio masto bendrų interesų su istoriniais sąjungininkais ir netgi planuoja plėsti savo geografinius interesus.
Ypač JAV sąjungininkai, anot „Foreign Affairs“, turėtų sutelkti dėmesį į strategijos dalis, susijusias su gyvybiniais Amerikos interesais. Dokumente aiškiai teigiama, kad Vašingtonas gali ir turėtų stiprinti karinį bendradarbiavimą su partneriais. Taip pat siūloma stiprinti ir adaptuoti išplėstinį JAV branduolinį atgrasymą, didinti sąjungininkų konvencinės gynybos pajėgumus ir išlaikyti JAV išankstines karines dislokacijas. Todėl JAV draugai ir partneriai turėtų pasinaudoti šia strategija kaip paskata tęsti tai, ką jau daro ar planuoja daryti – tik su didesniu skubos jausmu.
Ukrainos kol kas nėra (nuotr. SCANPIX)” class=”articlePhoto”> 
„Pusiau bloga“ strategija
„Foreign Affairs“ pripažįsta: ši strategija gal ir nėra tokia katastrofiška, kaip teigia kritikai, tačiau jos trūkumų ignoruoti neįmanoma. Pirmiausia – joje sąmoningai neįvardijama pagrindinė grėsmė, su kuria susiduria JAV ir jų sąjungininkai: autoritarinis Kinijos, Rusijos, Irano ir Šiaurės Korėjos blokas.
2017 m. Trumpo nacionalinio saugumo strategijoje buvo aiškiai teigiama, kad „Kinija ir Rusija meta iššūkį Amerikos galiai, įtakai ir interesams“, o Šiaurės Korėja ir Iranas apibūdinti kaip režimai, pasiryžę destabilizuoti regionus ir brutalizuoti savo piliečius. Tačiau nors šių valstybių karinis pajėgumas ir tarpusavio bendradarbiavimas nuo to laiko išaugo, 2025 m. strategijoje apie jas beveik nekalbama – Šiaurės Korėja apskritai net nepaminėta.
Vietoje to, dokumente didžioji kritikos dalis nukreipta į Europą. Teigiama, kad Europos vyriausybės riboja žodžio laisvę, slopina ekonomikos augimą ir įsileidžia nepatikrintus migrantus, kurie nesiasimiliuoja.
„Foreign Affairs“ pažymi, kad nors dalis šių teiginių nėra visiškai nepagrįsti, jų viešas įtraukimas į strategiją suteikia papildomos amunicijos bendriems JAV ir Europos priešams ir apsunkina realių problemų sprendimą. Be to, tokia kritika gali pakenkti patiems Europos politikams, kurie siekia reformų, nes ją perima jų politiniai oponentai.
Strategija taip pat laikoma nenuoseklia kalbant apie Trumpo remiamas politines jėgas Europoje. Dokumente aiškiai simpatizuojama partijoms, „atvirai priimančioms savo nacionalinį charakterį ir istoriją“ – tai užuomina į kraštutinių dešiniųjų jėgas, tokias kaip Nyderlandų Laisvės partija, „Reform UK“ ar Vokietijos AfD. Tačiau šios partijos dažnai prieštarauja kitiems Trumpo tikslams, pavyzdžiui, Europos ginklavimuisi, ir kai kurios jų atvirai remia Rusijos interesus bei nepritaria NATO.
Rusija, Ukraina ir visuomenės nuomonė
„Foreign Affairs“ kritiškai vertina ir Trumpo siekį „perkrovimo“ santykiuose su Rusija, kuris primena nesėkmingą Baracko Obamos bandymą 2009 metais. Strategijoje raginama stabilizuoti santykius su Maskva ir teigiama, kad JAV „nesutaria su Europos pareigūnais, turinčiais nerealistiškų lūkesčių dėl karo Ukrainoje“. Tačiau, kaip pabrėžiama analizėje, ši interpretacija neatitinka realybės: šiandien Europa yra labiau vieninga nei bet kada anksčiau, vertindama Rusiją kaip aiškią ir tiesioginę grėsmę bei remdama ginklavimąsi.
Be to, jei JAV pareigūnai iš tiesų nori atsižvelgti į „neatstovaujamų piliečių“ nuomonę, jie turėtų pažvelgti į savo pačių visuomenę. Remiantis 2025 m. gruodžio mėn. „Reagan National Defense Survey“, dauguma amerikiečių iš abiejų partijų palaiko Ukrainą, o parama ginklų tiekimui Ukrainai išaugo iki 64 proc. Taip pat išaugo parama NATO.
Nepaisant kritikos, „Foreign Affairs“ pabrėžia, kad didelė dalis strategijos atitinka ankstesnę JAV užsienio politikos logiką. Dokumente aiškiai teigiama, jog JAV interesai apima visą pasaulį – nuo Vakarų pusrutulio ir Indijos–Ramiojo vandenyno regiono iki Europos, Artimųjų Rytų ir svarbiausių jūrų kelių. Tai nėra besitraukiančios Amerikos strategija.
Strategija taip pat patvirtina, kad JAV neketina nusileisti Kinijai: išlaikoma strateginė dviprasmybė Taivano klausimu, reafirmuojamas įsipareigojimas „Quad“ ir AUKUS aljansams. Kartu pabrėžiama, kad Europa išlieka strategiškai ir kultūriškai gyvybiškai svarbi Jungtinėms Valstijoms.
Apibendrindama, „Foreign Affairs“ daro išvadą, kad nors Trumpo 2025 m. Nacionalinio saugumo strategija turi rimtų trūkumų ir pasižymi griežta, kartais destruktyvia retorika sąjungininkų atžvilgiu, ji neatsisako JAV globalinių įsipareigojimų. Priešingai – dokumentas patvirtina, kad Vašingtonas tikisi aktyvesnio sąjungininkų vaidmens, bet pats neketina trauktis iš lyderio pozicijos pasaulyje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.