Per kelias dienas Vokietijos kancleris ir NATO generalinis sekretorius prisiminė Antrąjį pasaulinį karą, naujoji Jungtinės Karalystės užsienio žvalgybos tarnybos vadovė paragino jėga priversti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną pakeisti savo skaičiavimus, o Suomijos ministras pirmininkas perspėjo, kad sudarius taiką su Ukraina Rusija gali perkelti savo karius prie Suomijos sienos.

Tokie pasisakymai rodo rimtą psichologinį lūžį Europos lyderių mąstyme. Europa, kuri po dviejų pasaulinių karų buvo kuriama remiantis taikaus gyvenimo kartu ir bendro ekonominio klestėjimo idėja, šiandien, siekdama užtikrinti taiką, turi ruoštis karui, kad atgrasytų V. Putiną, rašė „The Wall Street Journal“.

Nyderlandų admirolo Robo Bauerio teigimu, pastaraisiais mėnesiais ši mintis „skamba vis garsiau“ todėl, kad turimi duomenys rodo: Rusijos karinis–pramoninis kompleksas gamina daugiau ginklų, nei reikia karui Ukrainoje. Tai kelia baimę, jog Rusija gali greičiau atkurti karinę galią ir užpulti Europą anksčiau, nei manyta iki šiol. Iki dabar buvo kalbama maždaug apie šio dešimtmečio pabaigą.

Privačiuose pokalbiuose Europos pareigūnai, kaip nurodė WSJ, sako, kad rinkėjai bus pasirengę reikalingoms aukoms – nuo gynybos išlaidų didinimo iki šaukimo į kariuomenę atkūrimo – tik tuo atveju, jei tikės, jog puolimas iš tiesų įvyks.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte praėjusios savaitės pabaigoje pareiškė: „Mes – kitas Rusijos taikinys. Rusija sugrąžino karą į Europą. Ir mes turime būti pasirengę tokio masto karui, kokį patyrė mūsų seneliai ir proseneliai.“

Antrąjį pasaulinį karą prisiminė ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, palyginęs V. Putino strategiją Ukrainoje su Adolfo Hitlerio strategija 1938 metais, kai šis užėmė Sudetų sritį Čekoslovakijoje. Tuomet Didžioji Britanija ir Prancūzija sutiko perduoti A. Hitlerio režimui Sudetus, siekdamos išvengti plataus masto karo, tačiau tai nepadėjo – karas prasidėjo praėjus 11 mėnesių po susitarimo, istorijoje žinomo kaip Miuncheno susitarimas.

Šeštadienį konferencijoje F. Merzas pareiškė: „Jei Ukraina žlugs, jis [Putinas] nesustos. Kaip ir [Hitleriui] 1938 metais neužteko vien Sudetų srities.“

Pasak ekspertų, Rusija jau vykdo Europoje plataus masto hibridinį karą – veiksmus, kurie gerokai peržengia tai, ką žvalgybos tarnybos paprastai daro taikos metu.

Dabartinė Rusijos veikla atitinka „prieškarinę“ fazę ir yra nukreipta į ekonomikos naikinimą bei sumaišties sėjimą.

„Vokietijos žvalgybos tarnybos įtaria, kad tai iš dalies skirta pasirengti atakoms prieš NATO tiekimo kelius. Tokiomis atakomis būtų siekiama sulėtinti karių ir technikos perkėlimą į Rytų Europą galimo Rusijos puolimo prieš Lenkiją ar Baltijos šalis atveju“, – rašė „The Wall Street Journal“.

„Dabar veikiame erdvėje tarp taikos ir karo“, – pirmadienį pareiškė naujoji Jungtinės Karalystės žvalgybos tarnybos MI6 vadovė Blaise Metreweli.

Rusija Europoje gali ruoštis didelio masto kariniam konfliktui

Savo pirmajame viešame pasisakyme B. Metreweli perspėjo apie „rimtą grėsmę, kylančią iš agresyvios, ekspansionistinės ir siekančios pakeisti tvarką Rusijos“, kuri organizuoja diversijas, kibernetines atakas, leidžia dronus į kritinės infrastruktūros objektus ir karines bazes.

„Chaoso eksportas – tai ne klaida, o būdingas Rusijos požiūrio į tarptautinius santykius bruožas, ir mes turime būti pasirengę tam, kad tai tęsis tol, kol Putinas nebus jėga priverstas pakeisti savo skaičiavimus“, – sakė ji.

Europa dabar susiduria ne su „karais iš pasirinkimo“, o su „karais iš būtinybės“, kurie bus lydimi didelių kiekio aukų, praėjusią savaitę pareiškė Jungtinės Karalystės gynybos viceministras.

„Situacija dabar pavojingesnė nei bet kada per visą mano karjerą“, – pirmadienį sakė Jungtinės Karalystės generalinio štabo vadovas Richardas Knightonas, paragindamas „visą tautą“ ruoštis galimai Rusijos grėsmei.

„Karas Ukrainoje rodo Putino pasirengimą smogti kaimyninėms valstybėms, taip pat civiliams gyventojams, galimai naudojant naujus ir itin destruktyvius ginklus, o tai kelia grėsmę visam NATO, įskaitant Jungtinę Karalystę“, – nurodė jis.

Net jei Ukrainoje būtų taika, Rusija Europai vis tiek liks grėsme, interviu „Financial Times“ sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo: „Akivaizdu, kad tokiu atveju jie perkels savo karius prie mūsų sienos ir prie Baltijos šalių sienų.“

Aštuonios Rytų Europos valstybės – nuo Suomijos iki Bulgarijos – antradienį Helsinkyje rengia konferenciją, skirtą bendros gynybos nuo Rusijos organizavimui. Jos siekia, kad šiems tikslams būtų skirta lėšų iš naujojo ES biudžeto, kuris įsigalios nuo 2027 metų. Po susitikimo lyderiai ketina paskelbti bendrą pareiškimą apie pagrindinius prioritetus, tarp jų – dronų gynybos sistemų kūrimą ir greitesnį karių bei ginkluotės perkėlimą, nurodė „Bloomberg“.

Europos šalys ruošiasi galimai konfrontacijai: treniruojasi perkelti karius į rytus ir grąžina šauktinių tarnybą – vienur privalomą, kaip Baltijos šalyse, kitur kol kas savanorišką, kaip Vokietijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje.

Nerimą dar labiau didina tai, kad naujoji JAV administracija nori mažinti karinę paramą Europai ir sukėlė abejonių dėl savo įsipareigojimų sąjungininkams. Vašingtonas Europą vertina veikiau kaip varžovą, o santykius su agresyvia Rusija siekia stabilizuoti.