Estijos lyderis Kazachstane lankėsi lapkričio 17–18 d., o po trijų savaičių Estijos žiniasklaida papasakojo apie skandalingą situaciją, galėjusią tapti Estijos ambasadoriaus Kazachstane J. Oros atsistatydinimo priežastimi.

Kaip rašo portalas Err.ee, diplomatas įkalbėjo A. Karį maksimaliai sušvelninti Ukrainos temą savo oficialioje kalboje.

„Estijos ambasadorius Kazachstane J. Ora prezidentui A. Kariui ir jo patarėjui užsienio politikos klausimais Margus Kolgai pasiūlė sušvelninti toną, kalbant apie Ukrainą, pietų metu, kad prie stalo sėdintys kiti delegacijos nariai irgi išgirstų diskusiją. Pasibaigus pokalbiui, A. Karis nusprendė perrašyti kalbą – sušvelninti toną ir padaryti ją labiau dviprasmišką“, – nurodo portalas.

„Eesti Ekspress“ rašė, kad per valstybinį vizitą į Kazachstaną Estijos prezidentas nė vieno viešo pasisakymo metu nepalietė Ukrainos temos – apie Ukrainą, kaip teigiama, buvo kalbama tik asmeninio susitikimo akis į akį su Kazachstano prezidentu Kasymu Žomartu Tokajevu metu.

A. Kario kalboje iš tikrųjų neminima Ukraina, o dabartinės tarptautinės padėties apibūdinimas – maksimaliai sušvelnintas.

„Žinoma, šiandieninė geopolitinė situacija toli nuo stabilumo, bet mes turime kartu spręsti ir įveikti atsirandančius iššūkius“, – Kazachstane sakė Estijos lyderis.

Nelaiko situacijos painia

Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas ir užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna žurnalistų prašymu vėliau patikslino, dėl kokių priežasčių atsistatydino J. Ora.

Vyriausybės spaudos konferencijos metu gruodžio 11-ąją užsienio reikalų ministras M. Tsahkna viso labo kukliai užsiminė apie Estijos ambasadoriaus Kazachstane atsistatydinimo priežastis.

„Estija turi vieną užsienio politikos kryptį, kurios centre – priešinimasis Rusijos agresijai, Ukrainos rėmimas, savo interesų saugumo srityje tenkinimas. Kalbant apie šiuos punktus, neįmanoma užimti dviprasmiškos pozicijos. Ir ambasadorius J. Ora priėmė užsienio politikos atžvilgiu labai teisingą sprendimą toje painioje situacijoje“, – pareiškė M. Tsahkna.

Etnologas Aimaras Ventselis, kartu su kitais lydėjęs prezidentą vizito metu, nelaiko situacijos painia. Bent jau Ukrainos temos neva niekas nevengė.

„Klausiau prezidento kalbos Nursultano Nazarbajevo garbei pavadintame universitete – jos metu jis paminėjo Ukrainą. Klausiau dar vienos kalbos Rektorių forumo atidarymo metu, bet nepamenu, apie ką konkrečiai ten buvo kalbama. Galiu pasakyti, kad susitikimų metu Ukrainos klausimas buvo keliamas, tačiau jis nebuvo centrinė vizito tema“, – pažymėjo A. Ventselis.

„Pažiūrėkite, koks sėkmingas buvo šis vizitas. Jo metu buvo pasirašyta 510 mln. eurų vertės ekonominių susitarimų. Jeigu būtume pradėję įkyriai piršti savo žinutę, nieko nebūtume pasiekę“, – pridūrė jis.

Gruodžio 11 d. ministras pirmininkas K. Michalas susitiko su Estijos prezidentu ir jokių pokyčių jo požiūriuose nepastebėjo.

„Jis išreiškė palaikymą Ukrainai ir pritarė Rusijos patraukimui baudžiamojon atsakomybėn. Ir jis, be jokios abejonės, pritaria Užsienio reikalų ministerijos ir Estijos užsienio politikos principams“, – teigė K. Michalas.

„Atidavėme visą informacinę erdvę Rusijos propagandai“

Kaip teigia „Delfi.ee“ vyriausiasis redaktorius Urmo Soonvaldas, Estijos prezidentas, nutylėdamas apie Ukrainą, nutylėjo vienintelę temą, kuri lemia Estijos ir Europos ateitį, taip pat Kazachstano ateitį.

„Mes faktiškai atidavėme visą informacinę erdvę įmantriai ir veidmainiškai Rusijos propagandai, atsižvelgiant į tai, kad netrukus prieš susitikimą su A. Kariu Kazachstano prezidentas su oficialiu vizitu lankėsi Maskvoje, kur susitikimo su prezidentu Vladimiru Putinu metu šalys prisiekė viena kitai ištikimybę ir pažadėjo plėsti bendradarbiavimą. Kazachstano prezidento lėktuvas nusileido Maskvos Vnukovo oro uoste, lydimas Rusijos naikintuvų – Rusijoje tai laikoma ypatingos pagarbos ženklu“, – aiškina U. Soonvaldas.

Bendruose pareiškimuose su V. Putinu apie Ukrainą taip pat nebuvo pasakyta nė žodžio.

Kazachstane veikia daugiau nei 20 tūkst. Rusijos įmonių. Prekybos tarp dviejų šalių apyvarta siekia apie 24 mlrd. eurų ir toliau didėja.

„Visa Kazachstano visuomenė buvo Rusijos informacinėje erdvėje ir tomis dienomis, kai ten lankėsi A. Karis. Mes net nebandėme pasiūlyti kazachams alternatyvos – nepaisant to, kad tą savaitę žodžio „Estija“ užklausų skaičius „Google“ išaugo 67 proc.“, – komentuoja U. Soonvaldas.

Ir pačiam esą buvo netikėta

Estijos prezidentas A. Karis interviu „Delfi.ee“ teigė, kad ne tik jis, bet ir visa 130 asmenų Estijos delegacija Kazachstane atsidūrė netikėtoje ir nepatogioje situacijoje.

„Viešuose pareiškimuose nespausti Kazachstano Ukrainos klausimu patarė ambasadorius. Tai buvo ne užuomina, o griežta rekomendacija. Aptarėmė tai iškart po atvykimo iš oro uosto į viešbutį Astanoje, vakarienės metu, ruošiantis kitos dienos susitikimams. Man ir mano patarėjams ambasadoriaus rekomendacija buvo netikėta – iki tol ambasadorius nebuvo išreiškęs panašios pozicijos“, – tvirtino Estijos prezidentas.

„Netikėtoje ir nepatogioje situacijoje atsidūriau ne tik aš, bet ir visa 130 narių Estijos delegacija. Dauguma delegacijos narių turėjo susitikimų. Maniau, kad vietos aplinką ir papročius geriausiai žino ir daugiausiai informacijos turi ambasadorius, kuris čia įgyvendina Estijos užsienio politiką.

Taip pat atsižvelgiau į tai, kad kalba universitete buvo numatyta likus kelioms valandoms iki svarbiausio vizito susitikimo – su Kazachstano prezidentu. Norėjau, kad susitikimas su Kazachstano prezidentu būtų turiningas ir kad vizito metu suderintoje deklaracijoje būtų kuo labiau Ukraina remiančios formuluotės. Šie tikslai buvo pasiekti“, – „Delfi.ee.“ teigė A. Karis.