Istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojas Mindaugas Nefas pasidalijo, ką žino apie sovietmečiu veikusius paslaugų centrus, prekių deficitą bei „blatą“.
„Aptarnavimo kombinatai“ ir jų paskirtis
Istorikas aptarė, kad sovietmečiu Lietuvoje veikė aptarnavimo kombinatai – paslaugų centrai, kur žmonės galėjo gauti įvairias kasdienes paslaugas nuo siuvimo iki kirpyklų ar grožio procedūrų.
Pasak VDU Švietimo akademijos kanclerio pavaduotojo, sovietmečiu egzistavo paslaugų centrai („aptarnavimo kombinatai“), kur žmonės galėjo gauti įvairias kasdienes paslaugas, nuo siuvimo iki kirpyklų ir grožio procedūrų.
„Faktas yra toks, kad sovietmečiu veikė tokie aptarnavimo kombinatai, kur tarybiniu žmogui buvo galima gauti pačias įvairiausias paslaugas, kurių jam prireikdavo.
Ten buvo viskas – nuo siuvimo iki grožio paslaugų, kirpyklų ir panašių dalykų“, – įvardijo jis.
Kaip aiškino istorikas, žmonės šitomis paslaugomis naudodavosi gerokai rečiau nei mes šiandien esame įpratę. O apie dalį tokių grožio paslaugų, kaip manikiūrai ar pedikiūrai, žmogus galėjo visiškai nežinoti arba jų nepasiekti.
Tačiau daugeliui tarybinių žmonių grožio paslaugos buvo sunkiai prieinamos, o šiuolaikinių kosmetikos ir higienos priemonių beveik nebuvo – jas dažnai tekdavo improvizuoti naudojant ūkišką muilą ar kitas paprastas priemones.
Higienos prekių deficitas sovietmečiu
Tiesa, be oficialių paslaugų, žmonės dažnai pasinaudodavo pažinčių pagalba gauti pagrindines higienos ar kirpyklos paslaugas, nes daugelio šiuolaikinių kosmetikos priemonių sovietmečiu tiesiog nebuvo, pabrėžė M. Nefas.
„Šalia veikė vadinamosios pusiau savarankiškos vietos, kur žmonės pagal pažintį galėdavo nukirpti plaukus, jei turėjo kirpimo mašinėlę. Aišku, tai dažniau buvo vyriškos paslaugos nei moteriškos. Tai tiek iš to, ką aš žinau – tikrai taip buvo.
O apie higienos priemones – muilas buvo įprastas dalykas. Natūralu, kad kosmetinių priemonių ar higienos produktų, kuriuos šiandien laikome įprastais, pvz., šampūnų ar kondicionierių, faktiškai nebuvo“, – pasidalijo pašnekovas.
Specialisto teigimu, kosmetikos ir higienos priemonės sovietmečiu dažniausiai buvo deficitinės, todėl žmonės improvizuodavo, naudodami įprastą ar ūkišką muilą įvairiems tikslams, kas atspindėjo ekonominį skurdą.
„Jeigu ir būdavo, tai jos buvo deficitinės. Žmonės naudodavo muilą, kartais ūkišką, jį tarkuodavo burokinėmis tarkomis, kad galėtų panaudoti dažymui ar kitokiems darbams.
Viskas tai buvo kilę iš sovietinio deficito ir ekonominio skurdo“, – komentavo jis.
Žmonės prisitaikė prie ribotų galimybių
Istorikas atkreipė dėmesį, kad žmonės sovietmečiu prisitaikydavo prie ribotų galimybių ir nesikreipdavo dėl nepasitenkinimo, kol nesužinodavo, kaip geriau gyvena Vakaruose.
„Žmonės tiesiog prisitaikydavo prie sąlygų. Kadangi daugelis nežinojo, kad visai netoli Vakaruose žmonės gyvena kitaip, tai nelabai kėlė nepasitenkinimo.
Neturint pasirinkimo, tai buvo priimtina. Bet kai sužinodavai, kaip gyvena Vakarų žmonės, pradėdavo aiškėti skirtumai“, – kalbėjo M. Nefas.
Gyventojai, anot jo, prisitaikydavo prie ribotų galimybių, nes neturėjo pasirinkimo, o tik vėliau, sužinoję apie Vakarų gyvenimo standartus, pajusdavo tikrą skirtumą ir sovietinės propagandos ribojimą.
Tokiu atveju žmonės suvokdavo, kad sovietinė propaganda tiesiog riboja žmones.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.