Kaip aiškino VMI Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė, dovanų apmokestinimas priklauso nuo to, kas dovanoja dovaną, ir nuo jos vertės – ši tvarka taikoma visų formų dovanoms: piniginėms ir gautoms natūra, pervestoms per kredito įstaigą ar įteiktoms grynaisiais pinigais.
„Pareiga deklaruoti visą gautų dovanų sumą ir sumokėti mokestį tenka dovanos gavėjui“, – komentare „Delfi“ sakė R. Virvilienė.
Jos teigimu, jeigu gyventojas per metus gauna dovanų iš asmenų, kurie nėra jo artimi giminaičiai, ir bendra dovanų vertė yra didesnė nei 2500 eurų, apmokestinama tik šią sumą viršijanti dovanų vertės dalis.
Tuo atveju, jei dovanų suma kartu su kitomis metinėmis pajamomis, kurios nėra susijusios su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, neviršija 120 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio sumos, minėtai 2,5 tūkst. eurų viršijančiai sumai taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas.
Tačiau, jei bendra suma viršijama, viršijančiai bendrų pajamų daliai taikomas 20 proc. GPM tarifas.
Taikomos išimtys
Vis dėlto, VMI atstovės teigimu, dovanų apmokestinimui taikomos išimtys, kurių pagrindinė – dovanoms iš artimųjų.
„Jeigu dovana gaunama iš artimųjų, ji gyventojų pajamų mokesčiu nėra apmokestinama, nepriklausomai nuo jos vertės ar sumos. Tokių dovanų pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslu deklaruoti nereikia“, – paaiškino specialistė.
Anot R. Virvilienės, artimaisiais giminaičiais laikomi sutuoktiniai, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys, vaikaičiai ir seneliai. Tačiau pažymima, kad podukrai, posūniui, įbroliui ar įseserei ši mokesčio lengvata nėra taikoma.
Tuomet, kai dovana gaunama iš gyventojo, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra valstybėje ar teritorijoje, įtrauktoje į finansų ministro nustatytą Tikslinių teritorijų sąrašą, visos gautos dovanos yra apmokestinamos, netaikant 2500 eurų lengvatos.
Toks sąrašas yra tvirtinamas finansų ministro. Jame šiuo metu įrašytos 49 valstybės, tarp kurių Ekvadoras, Madeira, Rusija ir kitos.
Įmonės dovanos
Be to, egzistuoja ir kitos specifinės išimtys, pavyzdžiui – dovanos, gautos iš darbdavio, yra neapmokestinamos, jeigu jų bendra vertė per metus neviršija 200 eurų.
Kitu atveju apmokestinama tik šią sumą viršijanti dalis, taikant mokesčius kaip su darbo santykiais susijusioms pajamoms. Tuomet pareiga deklaruoti, išskaičiuoti ir sumokėti mokestį tenka darbdaviui.
Kai dovanos gaunamos iš juridinio asmens, kuris nėra darbdavys, nepiniginės dovanos, kurių vertė neviršija 100 eurų, nelaikomos pajamomis ir nėra apmokestinamos, tačiau kitu atveju visa dovanos vertė apmokestinama 15 proc. GPM tarifu, o mokestį išskaičiuoti ir sumokėti privalo dovaną įteikęs juridinis asmuo.
VMI duomenys rodo, kad per pastaruosius ketverius metus deklaruojamų dovanų iš artimųjų tendencijos išlieka panašios – tokias dovanas deklaravusių skaičius svyravo nuo 12,1 tūkst. iki 13,2 tūkst., pajamų sumos – nuo 365 mln. iki 593 mln. eurų
Tačiau nuo 2020 m. kiek išaugo ne iš artimųjų gautas dovanas deklaravusiųjų skaičius – per ketverius metus jų skaičius svyravo nuo 3,8 tūkst. iki 4,4 tūkst., o pajamų sumos – nuo 12,7 mln. iki 23,7 mln. eurų.
Pamiršusius susimokėti kviečia pasikalbėti
R. Virvilienė nurodė, jog, siekiant išsiaiškinti deklaruoti pajamas ar susimokėti mokesčius pamiršusius gyventojus, VMI prioritetas yra komunikacija ir bendradarbiavimas.
„Prieš imantis veiksmų VMI kviečia pokalbiui, užduoda klausimus, prašo pateikti paaiškinimus ar papildomus dokumentus, gyventojas skatinamas savarankiškai deklaruoti ir sumokėti mokesčius“ , – komentavo Mokesčių inspekcijos specialistė.
Tačiau, kai VMI atlieka kontrolės veiksmus ir yra pagrįstų įtarimų, kad asmuo gali turėti nedeklaruotų pajamų, nuo kurių nesumokėti mokesčiai, mokesčių administratorius dėl reikiamos informacijos gali kreiptis į finansų įstaigas.
„VMI nuolat vertina išlaidų neatitikimo oficialioms pajamoms riziką, todėl gyventojai turėtų nepamiršti tinkamai deklaruoti gautų dovanų, kad vėliau ateityje, prireikus pagrįsti pajamas, nekiltų jokių klausimų ir netektų sulaukti VMI dėmesio.
Kai gyventojo įplaukos didesnės už oficialiai gautas ir deklaruotas pajamas, jis gali sulaukti prašymo paaiškinti nustatytą neatitikimą“, – kalbėjo R. Virvilienė.
Jos teigimu, VMI savo darbe pasitelkia turimus įvairių šaltinių duomenis: pačio gyventojo pajamų ir turto deklaracijas, mokesčių mokėjimo, registrų duomenis, trečiųjų asmenų pateiktą informaciją bei informaciją viešoje erdvėje, pavyzdžiui – vieši klientų atsiliepimai, paslaugų skelbimai.
Gaunami iš bankų duomenys keliauja automatiškai į VMI duomenų bazes ir yra papildomas kriterijus atrenkant pačius rizikingiausius mokesčių mokėtojus tolesniems kontrolės veiksmams.