Pasak A. Budanovo, ankstesniuose Rusijos strateginiuose planuose buvo kalbama apie 2030 metus, tačiau dabar šis terminas buvo peržiūrėtas ir sutrumpintas. Kaip labiausiai tikėtiną galimos agresijos kryptį K. Budanovas įvardijo Baltijos šalis, rašo „RBC Ukraine“.
„Anot pagrindinio plano, Rusija tokiems veiksmams turėjo būti pasirengusi 2030 metais. Dabar šie planai buvo pakoreguoti bei patikslinti ir nustatytas trumpesnis terminas – 2027 metai“, – per interviu Ukrainos portalui lb.ua sakė K. Budanovas.
Ukrainos žvalgybos tarnybos vadovas teigė, kad Kremliaus motyvacija tokiems veiksmams slypi ne tik karinėje plotmėje, bet ir giliose istorinėse bei psichologinėse Rusijos visuomenės nuostatose. Pasak jo, Rusija ir toliau suvokia save kaip imperiją, kuri gali egzistuoti tik nuolat plėsdama savo įtaką.
K. Budanovas aiškino, kad galimos Maskvos agresijos kryptys yra labai ribotos.
„Šiaurėje – Arkties vandenynas, o toliau – Amerika. Ji ne variantas, nes būtų skausminga. „Rytuose – Ramusis vandenynas ir vėl Amerika. Atsakymas tas pats. Pietuose – Kinija, pulti ją apskritai būtų pražūtinga: tai sausumos siena, todėl sąlygos būtų tokios pačios, kaip mums, kovojant su Rusija, tik šį kartą jiems. Lieka tik Vakarai, kurie, jų supratimu, atleiskite už frazeologizmą, yra „apsiėdę“, „sergantys“, „paliegę“ ir „neryžtingi“, – teigė K. Budanovas.
Ukrainos žvalgybos vertinimu, jei Rusija imtųsi realizuoti šiuos planus, Baltijos šalims grėstų tiesioginė okupacija. Tačiau Lenkija, anot turimos informacijos, būtų laikoma tik karinių smūgių objektu, o užgrobti jos teritorijos Rusija neplanuotų.
Kritiškai svarbi JAV žvalgybinė pagalba
Per interviu portalui lb.ua K. Budanovas taip pat įvardijo, kuriose žvalgybos srityse Ukraina yra kritiškai priklausoma nuo JAV. Tokios sritys, jo teigimu, yra dvi: palydovinės nuotraukos ir ankstyvojo įspėjimo apie balistinį pavojų sistema.
K. Budanovas sakė, kad dalinai nutrūkus nemokamai JAV žvalgybos pagalbai, katastrofos nebūtų, jei liktų galioti komerciniai kontraktai. Jis paaiškino, kad priklausomybę nuo JAV palydovinės žvalgybos sudaro du komponentai: nemokama prieiga prie žvalgybos duomenų, kuri traktuojama kaip JAV pagalba, ir mokamos sutartys, rašo „RBC Ukraine“.
Jei būtų nutraukta tik nemokama prieiga prie optinių palydovinių nuotraukų, Ukraina prarastų apie 15 – 17 proc. savo pajėgumų, o tai, K. Budanovo vertinimu, nėra labai reikšminga. Tačiau kalbant apie radiolokacinius duomenis, Ukraina netektų apie 46 proc. galimybių, o tai jau apsunkintų padėtį, tačiau visiškos katastrofos nesukeltų.
Vis dėlto rimčiausios pasekmės ištiktų tuomet, jei būtų užblokuotos komercinės sutartys dėl prieigos prie palydovinių duomenų, sakė Ukrainos žvalgybos vadovas.
„Kritiška padėtis būtų tuomet, jei JAV priimtų politinį sprendimą ir užblokuotų sutartis. Štai tada mes kristume beveik iki nulio“, – pažymėjo K. Budanovas.
Jis taip pat sakė, kad dar viena sritis, kurioje Ukraina yra itin priklausoma nuo Jungtinių Valstijų, yra balistinės grėsmės išankstinio perspėjimo sistema. Tačiau kitose žvalgybos sferose Ukraina pirmiausia kliaujasi savo pačios pajėgumais.
„Viskas. Visa kita yra mūsų“, – pabrėžė jis.