Pranešama, kad prieš tai tarp jų buvo kilęs konfliktas Paryžiaus restorane. Liudininkai pasakoja, kad G. Kasparovas neva apkaltino V. Kara-Murzą, kad šis „nepakankamai atsėdėjo“ kalėjime, o jo įkalinimas esą buvo „viešųjų ryšių akcija“.

Kaip rašo rusų opozicinis portalas „Meduza“, aiškėjant naujoms konflikto detalėms, tapo akivaizdu, kad tai nėra tik asmeniniai G. Kasparovo ir V. Kara-Murzos nesutarimai, o ir didesnė kova dėl kontrolės besiformuojančioje Rusijos demokratinių jėgų platformoje prie Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (PACE), kuri neoficialiai netgi vadinama „Rusijos opozicijos atstovybe Europoje“.

Konfliktas Paryžiaus restorane

Rusų opozicijos politikas ir buvęs politinis kalinys V. Kara-Murza gruodžio 12-ąją pareiškė, kad traukiasi iš Rusijos antikarinio komiteto, kurio veikloje dalyvavo nuo įkūrimo 2022 metų vasarį.

„Nemanau, kad galiu likti toje pačioje organizacijoje su G. Kasparovu, kuris grubumą ir niekšiškus asmeninius įžeidinėjimus laiko priimtinu politinės kovos metodu“, – tada sakė V. Kara-Murza.

Kas tiksliai įvyko tarp V. Kara-Murzos ir G. Kasparovo, papasakojo įvykių liudininkė, žurnalistė ir „Laisvosios Buriatijos“ fondo įkūrėja Aleksandra Garmažapova. Pasak jos, Rusijos opozicijos veikėjai susitiko pavakarieniauti Paryžiaus restorane ir aptarti Rusijos demokratinių jėgų platformos PACE sukūrimo. Šią platformą planuojama suformuoti iki sausio pabaigos, o vakarienė įvyko gruodžio 11-ąją, prieš Rusijos opozicijos ir PACE vadovybės susitikimą.

Pasak A. Garmažapovos, per Michailo Chodorkovskio surengtą vakarienę G. Kasparovas ėmė klausinėti V. Kara-Murzos, kodėl šis nepasirašo Berlyno deklaracijos, kurioje įvardijami bendri rusų opozicijos strateginiai tikslai.

Kai V. Kara-Murza atsakė, kad rengiant dokumentą jis sėdėjo Rusijos kalėjime, G. Kasparovas, pasak J. Garmažapovos, suirzo: „Ar tau negėda sakyti, kad tu sėdėjai [kalėjime], beje, vos dvejus metus, kai čia yra žmogus [Chodorkovskis], kuris sėdėjo 10 metų?“

A. Garmažapova taip pat tvirtina, kad vakarienės metu G. Kasparovas V. Kara-Murzą vadino niekšu, pareiškė, esą būtent jis ištraukė V. Kara-Murzą iš kalėjimo ir kritikavo V. Kara-Murzą dėl to, kad šis turi Jungtinės Karalystės pilietybę.

Kitas vakarienės dalyvis Vladimiras Milovas ir Laisvosios Rusijos fondo iš esmės patvirtino A. Garmažapovos papasakotą įvykių versiją, tačiau teigė, kad derybos dėl platformos PACE formavimo vyksta sklandžiai. Esą net Julija Navalnaja, kuri anksčiau nenorėjo bendradarbiauti su M. Chodorkovskiu po „sunkių, ilgų pokalbių“ sutiko pasirašyti Berlyno deklaraciją ir bendradarbiauti su juo PACE.

Pasak V. Milovo, vakarienės Paryžiuje metu G. Kasparovas dargi apkaltino V. Kara-Murzą organizavus J. Navalnajos susitikimą su PACE vadovybe gruodžio 10 dieną. G. Kasparovas tai palaikė sąmokslu prieš save ir M. Chodorkovskį. Be to, anot V. Milovo, po vakarienės M. Chodorkovskis ėmė grasinti jam ir Laisvosios Rusijos fondo prezidentei Natalijai Arno „pasekmėmis“.

Nuolat lydi nesutarimai

G. Kasparovas teigia, kad esminė problema šioje situacijoje nėra asmeninis jo konfliktas su V. Kara-Murza, o veikiau Laisvosios Rusijos fondo ir Aleksejaus Navalno įkurto Kovos su korupcija fondo nenoras pasirašyti Berlyno deklaracijos bei Rusijos opozicijos ginčas dėl to, kam turėtų atstovauti naujai kuriama platforma.

PACE priėmė rezoliuciją dėl „dialogo su Rusijos demokratinėmis jėgomis platformos“ sukūrimo spalį, nors kol kas neaišku, kokia bus ši platforma.

Rusijos antikarinis komitetas teigė, kad PACE atsiras Rusijos opozicijos delegacija, kuri galės dalyvauti rengiant ataskaitas apie sankcijas Rusijai ir ginti prieš karą Ukrainoje pasisakančių emigrantų interesus Europoje.

Kaip rašo „Meduza“, nuo diskusijų pradžios susidarė įspūdis, kad dominuojančia jėga platformoje siekia tapti būtent Antikarinis komitetas, kurio neformaliu lyderiu laikomas M. Chodorkovskis. Taigi, vienu iš platformos dalyvių atrankos kriterijų tapo jų parašas po Berlyno deklaracija, dėl ko ir prasidėjo G. Kasparovo ir V. Kara-Murzos ginčas.

Tačiau ir dėl minėtos deklaracijos Rusijos opozicija niekada nebuvo vieninga. Kovos su korupcija fondas ir Laisvosios Rusijos fondas nedalyvavo ją rengiant ir jos dar nepasirašė. Vienas iš Kovos su korupcija fondo lyderių Leonidas Volkovas neseniai pareiškė, kad fondas nenori pasirašyti Berlyno deklaracijos, nes laiko ją „M. Chodorkovskio manipuliavimo įrankiu“, o su M. Chodorkovskiu A. Navalno sąjungininkai atvirai ir labai aršiai konfliktuoja.

Laisvosios Rusijos fondo atstovai, anot V. Kara-Murzos, dar neseniai buvo pasirengę pasirašyti Berlyno deklaraciją, kad prisijungtų prie Rusijos demokratinių jėgų platformos PACE. „Gaila, kad jos [deklaracijos] jos autoriai neįgyvendina“, – pažymėjo V. Kara-Murza, paskelbdamas apie savo atsistatydinimą iš Antikarinio komiteto.

Apžvalgininkas: čia išryškėja esminė Rusijos opozicijos problema

„Pagrindinė Rusijos opozicijos problema yra, kaip kalbėti apie Vladimiro Putino agresiją prieš Ukrainą“, – teigia K. Egertas.

„Kaip žinoma, G. Kasparovas labai radikaliai ir aiškiai palaiko Ukrainą, Rusijos savanorių korpusą, kariaujantį Ukrainos pusėje. Jis mano, kad V. Putino kariuomenės pralaimėjimas būtina sąlyga tam, jog atsirastų bent jau galimybė kažkokioms permainoms Rusijoje, kad ji galėtų tapti neagresyvia šalimi“, – aiškina apžvalgininkas.

Tačiau, anot jo, Rusijos opozicijoje taip pat egzistuoja kita stovykla, kuri bando išvengti Ukrainos temos arba kalbėti apie ją tik prabėgomis, daugiau koncentruojantis į tai, koks blogas yra V. Putino režimas.

„Tai dviejų požiūrių į pasaulį konfliktas. G. Kasparovas ir kiti, kas atvirai palaiko Ukrainą, situaciją Rusijoje vertina kaip didelę krizę, kai valdžia su žmonėmis iš esmės gali daryti ką nori – prigąsdinti, papirkti. Tokiu būdu prieinama prie išvados, kad V. Putinas nėra priežastis, o labiau Rusijos visuomenės būklės simptomas. Visuomenės, kuri labai liguista ir jei kada nors pasveiks, tai neatsitiks per porą metų“, – „Delfi TV“ kalbėjo K. Egertas.

Tuo metu kita reikšminga Rusijos opozicijos dalis, pasak apžvalgininko, akcentuoja, neva dėl visko kaltas V. Putinas.

„Kai tavo tikslas yra sugrįžti į aktyvią politiką, tu puikiai supranti, kad, net jei rytoj neliks V. Putino ir jo armijos, net jei bus išlaisvintas Krymas, Rusijos visuomenė išliks tokia pati, kokia ji yra šiandien. Ir jie kaltins Ukrainą, NATO, kuri davė ginklų [Ukrainai], jie gailės rusų, kurie kariavo Bučoje ir kuriuos esą išdavė valdžia, generolai. Jei nori užkariauti simpatijas tų, kas šiandien kariauja prieš Ukrainą, žudo žmones, aišku, kad tu [kalbėsi] atsargiai. Galbūt laikas tiems žmonėms pasakyti, kad mūsų laikas praėjo ir duoti kelią kažkam kitam“, – sako K. Egertas.

„Ilgalaikėje perspektyvoje, mano asmenine nuomone, geriau palaikyti agresijos auką, aktyviai besipriešinančią blogiui, nes tai tikrai užtarnaus pagarbą. Ar taip pelnysi meilę, kitas klausimas, bet Rusija tokia šalis, kurioje reikia, kad tave gerbtų. V. Putinas tai gerai suprato. Gerai būtų, kad tą suprastų ir Rusijos opozicijos lyderiai“, – reziumuoja jis.