Pavadino išdavyste

Šalys nesutaria, ar įšaldytas Rusijos turtas turėtų būti naudojamas Ukrainos poreikiams finansuoti. Ši situacija, kurią Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas jau pavadino „išdavyste“, rodo tolesnį kadaise stipraus Prancūzijos ir Vokietijos tandemo ES nuosmukį, rašo „Financial Times“.

Publikacijos autoriai pažymi, kad Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas buvo vienas pagrindinių idėjos panaudoti 210 mlrd. eurų įšaldyto Rusijos valstybės turto Ukrainai padėti palaikytojų.

O štai Prancūzijos prezidentas E. Macronas šiuo klausimu viešai tylėjo, o privačiai jo komanda skelbė perspėjimus dėl tokių veiksmų teisėtumo. Galiausiai E. Macronas paskutinę minutę prisijungė prie Belgijos, Italijos ir kitų Rusijos turto panaudojimo priešininkų.

„E. Macronas išdavė F. Merzą, ir jis žino, kad už tai teks sumokėti. Tačiau jis toks silpnas, kad neturėjo kito pasirinkimo, kaip tik paremti [Italijos ministrę pirmininkę] Giorgio Meloni“, – anonimiškai teigia su derybomis susipažinęs aukšto rango ES diplomatas.

Kaip teigia „Finiancial Times“, šis atvejis iliustruoja naują situaciją ES, kai aktyviai veikia Vokietija ir lėtai juda Prancūzija. F. Merzas po pergalės rinkimuose drąsiai jaučiasi galintis imtis veiksmų Ukrainai paremti, o E. Macronas dėl didelės šalies valstybės skolos ir politinio nestabilumo elgiasi itin santūriai.

Mujtaba Rahmanas, analitinio centro „Eurasia Group“ Europos padalinio vadovas, pastebi „visišką Vokietijos ir Prancūzijos vaidmenų pasikeitimą“. Pastaruosius ketverius ar penkerius metus Vokietija buvo laikoma Europos politiniu stabdžiu, o dabar būtent Paryžius nesugeba „įvykdyti savo susitarimo dalies“.

Kaip pažymi „Financial Times“, F. Merzas iš tikrųjų pritarė daugeliui pozicijų, kurias Paryžius jau seniai propagavo, įskaitant Europos strateginę autonomiją, principą „pirk iš Europos“ gynybos viešųjų pirkimų srityje ir didesnę bendrosios rinkos apsaugą nuo nesąžiningos Kinijos konkurencijos. Tačiau tuo pat metu atrodo, kad Prancūzija pati traukiasi nuo stiprios Europos principų.

„Kai kuriais atžvilgiais ES dar niekada nebuvo tokia prancūziška – pramonės politikos, saugumo politikos priėmimas, daugiausia E. Macrono dėka. Tačiau Briuselyje vis labiau jaučiama, kad Prancūzija teikia pirmenybę nacionaliniams interesams, o ne ES interesams…

Grįžta senas posakis, kad „Prancūzija – vien žodžiai, žodžiai, žodžiai, žodžiai, žodžiai, žodžiai, žodžiai, jokių veiksmų“, – sakė Paryžiuje įsikūrusio Montaigne’o instituto analitinio centro Europos politikos ekspertė Georgina Wright.

Skambutis su Putinu

Kaip seniau skelbta žiniasklaidoje, Eliziejaus rūmai patvirtino Prancūzijos prezidento pasirengimą pokalbiui telefonu su Vladimiru Putinu ir teigiamai reagavo į viešą Kremliaus pritarimą tokiam kontaktui, žadėdami artimiausiomis dienomis informuoti apie pokalbio formatą ir laiką.

Paryžius pažymėjo, kad pats Maskvos pasirengimo dialogui faktas gali būti sveikintinas, atsižvelgiant į besikeičiančias aplinkybes, susijusias su galimomis taikos iniciatyvomis. Kartu Prancūzijos pusė pabrėžė, kad bet kokios derybos su Rusija vyks visapusiškai koordinuojant su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Europos partneriais ir jomis bus siekiama ilgalaikės ir tvirtos taikos Ukrainai.

Eliziejaus rūmai pabrėžė, kad dėl visapusiškos Rusijos invazijos dialogas trejus metus buvo faktiškai neįmanomas, o paskutinis E. Macrono pokalbis su V. Putinu liepos 1 d. – pirmas per tą laiką – tik parodė, kad šalys giliai nesutaria dėl karo Ukrainoje.