Premjerės vertinimas – prasčiausias istorijoje
Gyventojų nusivylimas Lietuvos socialdemokratų partija, premjere Inga Ruginiene ir dabartinės Vyriausybės darbu tolydžio auga, rodo lapkričio 17–28 d. „Delfi“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Politinių partijų reitingų lentelėje toliau pirmauja opozicinė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija. Lapkritį už šią politinę jėgą būtų balsavę 13,7 proc. apklaustųjų, o spalį tokių buvo 14,5 proc.
Socialdemokratai išlieka antri, tačiau pasitikėjimo šia partija sumažėjimas jau viršija paklaidos ribas. Spalį LSDP palaikė 12,6 proc. apklaustųjų, o lapkritį tokių liko 9 proc. (pokytis – 3,6 procentinio punkto).
Ministrė pirmininkė I. Ruginienė dar spalį užėmė antrą vietą tarp premjerų, tačiau per mėnesį pasitikėjimas ja taip sumenko, kad dabar politikė – penktoje „Spinter tyrimų“ apklausos vietoje.
Spalį ją, kaip tinkamiausią kandidatę į ministro pirmininko postą, matė 8 proc. apklaustųjų, o lapkritį tokių liko tik 4,5 proc. (pokytis – 3,5 procentinio punkto).
Didžiausią gyventojų pasitikėjimą išlaikė buvusi premjerė, konservatorė Ingrida Šimonytė. Spalį ji, kaip geriausia galima premjerė, turėjo 14,9 proc. gyventojų palaikymą. Lapkritį jis siekė 13,4 proc.
Per „Spinter tyrimų“ apklausą gyventojai buvo prašomi įvertinti ir dabartinės Vyriausybės veiklą. Lapkritį teigiamai ją įvertino tik 0,7 proc., nors spalį tokių buvo 2,6 proc.
Ypač padaugėjo neigiamai ministrų kabineto veiklą vertinančiųjų grupė: spalį Vyriausybės veiklą neigiamai vertino 31,4 proc. apklaustųjų, o lapkritį tokių jau buvo 39,5 proc. (pokytis – 8,1 procentinio punkto).
Taigi, teigiamai ir greičiau teigiamai Vyriausybės veiklą vertina 14,7 proc. (spalį – 21,2 proc.), o neigiamai ir greičiau neigiamai – 73,5 proc. (spalį – 67,1 proc.) apklaustųjų.
Paklausta, kas ją labiausiai stebina žvelgiant į naujausius reitingus, „Delfi“ žurnalistė Lauryna Vireliūnaitė laidoje „Delfi redakcija“ teigė, kad keista pasirodė tai, jog labai smuko pasitikėjimas ne tik Vyriausybe ir premjere, bet ir Socialdemokratų partija.
„Jei pažvelgtume, kaip kito didžiausios valdančiosios partijos reitingas, prisimintume, kad pačioje pradžioje ji buvo aukštumoje, turėjo visuomenės pasitikėjimą, buvo laimėtoja ir viskas buvo puiku. Tada prasidėjo [Gintauto] Palucko istorija. Šiaip šiek tiek stebino, kad G. Palucko reitingas buvo labai smarkiai numuštas, bet Socialdemokratų partijos reitingą tas mažai lietė.
Dabar priėjome prie situacijos, kai socialdemokratų reitingas pradėjo mažėti. Bet tai, matyt, mažiausiai bloga naujiena socialdemokratams, nes pasitikėjimas jų premjere dabar yra tragiškas. Ponas Zokas, sociologas, sako, kad per visą istoriją nepamena atvejo, kad pareigas einantis premjeras būtų penktoje vietoje pagal pasitikėjimą. O kalbant apie Vyriausybę, tai politologas Ignas Kalpokas aiškiai įvardijo, kad tai yra pasitikėjimo Vyriausybe krizė, nes blogai arba greičiau blogai Vyriausybės veiklą dabar vertina daugiau nei 73 proc. apklaustųjų. Tad situacija tokia, kad dabar socialdemokratų laivas jau pradeda eiti žemyn ir klausimas, kaip viskas bus – pavyks jį stabilizuoti ar nepavyks? Ateitis parodys“, – kalbėjo L. Vireliūnaitė.
Rodo, kad traukiasi ištikimiausi rinkėjai
Galima prisiminti, kad premjerė I. Šimonytė net ir sunkiausiu laikmečiu, jei ne pirma, tai bent antra būdavo vadinamuosiuose premjeriniuose reitinguose. Komentuodama savo padėtį, I. Ruginienė teigė, kad dirba ne dėl reitingų, kad buvo išties sudėtingas metas, kad niekas, įskaitant ir ją pačią, nesitikėjo, jog suformavus Vyriausybę teks susidurti ir tvarkytis su šitiek įvairių krizių, kad reikės tartis su įvairiomis visuomenės grupėmis.
„Dar nemačiau politiko, kuris pripažintų, kad dirba dėl reitingų, ypač tada, kai reitingai krenta. Apie partinius reitingus kalbame prisimindami jų kritimą, prasidėjusį jau po rinkimų nakties. Esminis kritimas nuo priešrinkiminių reitingų lygio faktiškai įvyko tą dieną, kai [Vilija] Blinkevičiūtė paskelbė, kad nepremjeraus. Maždaug nuo tada socdemų reitingas svyravo tarp 13, 14, 15 proc. Normaliu atveju laiminčios partijos pasitikėjimo kreditas pirmą pusmetį būna 20 proc. Vadinasi, net starto pozicija, turėta po rinkimų, dėl V. Blinkevičiūtės melo buvo labai žema.
Stebėtina, kad G. Palucko reikalai socialdemokratų reitingų nenusmukdė. Bet dabar pramušė. Tiesą sakant, neprisimenu, kad apskritai socdemai kada nors turėtų tik 9 proc. reitingą, nepriklausomai nuo to, ar buvo opozicijoje, ar pozicijoje. Vis dėlto tai buvo solidi jėga, turinti reitingą, liudijantį apie pastovų ištikimų rinkėjų skaičių.
Vadinasi, tai reiškia byrėjimą, rinkėjų, kurie nėra balsavę už kitas partijas, pasitraukimą“, – komentavo Mykolo Romerio universiteto profesorius Virgis Valentinavičius.
Jo įsitikinimu, reikšmingas reitingų kritimas yra susijęs su bejėgiškumu ir nekompetencija bandant suvaldyti iš Baltarusijos skrendančių kontrabandinių balionų krizę.
„Tokiai partijai kaip socialdemokratai toks kritimas yra labai labai reikšmingas. Tuo labiau, kad premjerė I. Ruginienė, kaip [Vytenis] Andriukaitis faktiškai atvirai kalbėjo, buvo pasirinkta kaip sugrąžinti partijai reitingus gebanti kandidatė.
Tai buvo tas „geros nuotaikos premjerės“ laikotarpis. Prisimenate, kaip pirmas 2–3 savaites atrodė I. Ruginienė? Visada su šypsena ant lūpų, „chi chi cha cha“ – tokia diskotekos premjerė, kurios pramoginė vertė labai aukšta.
Bet kai pradėjo skleistis jos labai kuklios vadovavimo galimybės, nenuoseklumai – ryte sako viena, vakare kita ir taip toliau, reitingų atgavimo projektas žlugo. Šie reitingai yra to patvirtinimas“, – konstatavo V. Valentinavičius.
L. Vireliūnaitė antrino, kad socialdemokratų ir premjerės reitingai rekordiškai smuko dėl vadinamosios balionų krizės.
„Kiek kalbėjau su politologais, ekspertais, jie sieja su balionų krize. Premjerė, matyt, ir dėl asmeninių savybių neatrodė net bandanti suvaldyti krizę – tas jos kalbėjimas iš tikrųjų kažkoks keistas kartais atrodydavo. Na, ir tai palietė daugelį žmonių, palietė tų žmonių gimines, visi pradėjo keiktis, esą, kas čia vyksta, kokia čia bejėgystė? Bet dabar klausimas, į kurią pusę tie reitingai pasuks, nes gali būti, kad amerikiečiai padėjo socialdemokratams išspręsti šią problemą“, – ironizavo L. Vireliūnaitė.
Suteikė pretekstą nekęsti socialdemokratų
Pastarosiomis dienomis pasklido žinia, esą, Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka JAV delegacijai, su kuria veda įvairias derybas, pažadėjo, kad kontrabandiniai balionai į Lietuvą nebeskris.
„Tačiau iš karto matome, kokios žinutės eina iš socialdemokratų. [Mindaugas] Sinkevičiaus feisbuke pradėjo aiškinti, kad tai I. Ruginienės nuopelnas, kad ji viską padarė. Jie, matyt, jau bando pakilti savo rinkėjų akyse.
Be to, neaišku, kiek socialdemokratų reitingą galėtų išjudinti klausimai dėl LRT. Dar prisiminkime, kad sausį žmonės pradės išsiimti pinigus (kalbu apie sukauptas lėšas pensijai) ir jų gyvenimas bent trumpam pagerės, o socialdemokratai, atrodo, iš to tikrai išloš, taigi, jie turi šansą pasikelti reitingą. Bet kaip bus, pamatysime“, – į ateitį žvelgė L. Vireliūnaitė.
„Sausį ar vasarį jie jau turės savo LRT ir galės, taip sakant, kokybiškesnes reklamines paslaugas užsakyti. Visiškai sutinku, kad ne jų rinkėjai protestavo, bet esmė ta, kad protestas yra labai platus, kad jis nuėjo į visas puses, išskyrus [Remigijaus] Žemaitaičio ir socdemų rinkėjus.
Tai negali neturėti pasekmių ir, manau, turės. Prisiminkite, kad iki šiol tiek [Gitano] Nausėdos, tiek socdemų reitingai pakankamai tvirtai laikėsi ties 12, 13, 15 proc., bet dabar balionai „pramušė tefloną“, kaip kažkada [Algirdui] Butkevičiui Darbo kodeksas. Didžioji dalis publikos tikrai ieškos preteksto, dėl ko dar labiau nekęsti socdemų, o jie davė per daug pretekstų tai daryti labai dideliam kiekiui žmonių“, – tvirtino V. Valentinavičius.
Prezidentą nubaudė kultūrininkai
Reitingais negali džiaugtis ne tik socialdemokratai, Vyriausybė ir premjerė, bet ir prezidentas Gitanas Nausėda. Lapkričio pradžioje „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa parodė, kad palankus vertinimas sumažėjo net 13,1 procentinio punkto. Prezidentą palankiai vertina 45,2 proc. apklaustųjų, nepalankiai – 32,3 proc.
Sociologas Vladas Gaidys, vertindamas reitingus, prezidentine laiko 50 proc. ribą. Jei reitingas žemesnis, kaip kad yra dabar, vadinasi, kažkas ne taip. V. Gaidys pabrėžė, kad krytis iki 45 proc. G. Nausėdos reitingus ištiko pirmą kartą per visus jo kadencijos metus.
Ar galima sakyti, kad G. Nausėda dabar dingęs iš viešosios erdvės? Juk tarsi laukiama ir jo pozicijos įvairiais klausimais, bet jokių pareiškimų negirdėti.
„Man atrodo, jog labai paprasta paaiškinti, kodėl prezidento dabar nėra. Manau, kad jis vienas iš žaidėjų žaidime dėl įtakos LRT. Tiesiog apkasuose (leisiu sau taip išsireikšti) sėdi ir laukia, kuo viskas pasibaigs. Ir laukia jis, kada bus atleista generalinė direktorė. Tiems, kas domėjosi šitais dalykais anksčiau, tai nėra jokia naujiena. Prezidentūra veikė ir tada, kai buvo du kandidatai ir buvo išrinkta dabartinė vadovė. Jei jie – prezidentas ir jo patarėjai – bando pavaidinti, kad yra niekuo dėti, tai nežinau… Gal kai kuriems žmonėms taip ir atrodys tas jo „nebuvimas“, bet tiems, kurie domisi, labai aišku, kas čia vyksta.
Tačiau jo reitingas, manau, nukrito ne dėl tų priežasčių, dėl kurių smuko premjerės populiarumas. Manau, kad tai nulėmė ne balionai, o aštrus susikirtimas su kultūros bendruomene. Juk vis dėlto tai buvo dalis jo rinkėjų – jis gi labai mėgo parodyti, kokia svarbi jam kultūra. Dabar tas įvaizdis sužlugo. Manau, kad tai daug lėmė“, – samprotavo L. Vireliūnaitė.
Paklaustas, ar G. Nausėdai rūpi jo reitingai – juk tai paskutinė jo kadencija, V. Valentinavičius net nesuabejojo, kad prezidentui tai labai svarbu.
„Manau, kad jam tai labai rūpi, nes jis tiesiog toks žmogus. Juk žinote legendą apie Narcizą. Narcizas yra žmogus, kuris myli tik save ir jaučiasi įsižeidęs, jei kas nors jo nemyli taip, kaip jis pats save myli. O čia prasidėjo, taip sakant, juoda juosta.
Manau, jam buvo labai skaudu išgirsti, kad Knygų mugė nepageidauja jo kalbos, taip pat buvo labai skaudu, kad „Scanorama“ atsisakė jo rėmimo. Pritariu, kad kūrėjų protestai labai prisidėjo prie jo reitingo kritimo, bet pasakyčiau dar plačiau.
Galų gale jis yra baudžiamas už vieną didžiausių savo politinių klaidų, jei ne nusikaltimų. Už tai, kad prieš rinkimus atvirai susitapatino su viena politinė jėga – socdemais ir R. Žemaitaičiu. Jis sudėjo visus kiaušinius į vieną krepšį ir atitinkamai tapo atsakingas už dabartinės valdančiosios daugumos sėkmę. Kai ta sėkmė yra greičiau nesėkmių virtinė, prezidentui galų gale taip pat tenka atsakomybė už tai, prie ko jis prisidėjo. Jis buvo ir tebėra šios valdančiosios daugumos krikštatėvis. Kadangi ir toliau sėdi krūmuose arba remia tai, ką ši valdančioji dauguma daro, atitinkamai turi dalintis reitingais: kai krenta valdančiosios daugumos reitingai, krenta ir jo populiarumas. Prezidentą ištiko politinė atsakomybė“, – konstatavo V. Valentinavičius.
Paklaustas, ar tokioje situacijoje G. Nausėda turi kokią išeitį, politologas teigė, kad tai galėtų būti nuoširdi atgaila ir atsiprašymas.
„Bet ši išeitis mums negresia“, – reziumavo V. Valentinavičius.