Moterys pagalbos dažnai nesikreipia
Pasak „Bolt“ pavėžėjimo paslaugos vadovo Lietuvoje Laimono Jakščio, paslauga pradėjo veikti prieš porą savaičių, o paskata jai atsirado išgirdus moterų lūkesčius keliauti saugiai: „Vertindami poreikį, girdimą iš pačių vairuotojų ar keleivių moterų, pristatėme šią paslaugą.“
Visgi L. Jakštys pabrėžia, kad didžioji dalis per šią platformą užsakomų kelionių vyksta be jokių incidentų.
„99,99 proc. visų kelionių apsieina be jokio skundo ir atsiliepimo – tik 1 iš 10 tūkst. kelionių atvejų sulaukia pranešimų, kurie nebūtinai yra apie incidentus, susijusius su saugumu. Mes patys saugumą traktuojame gerokai plačiau, kad suprastume patį skaičių, – greičio viršijimas, nekultūringas vairavimas, netinkama kalba. Dėl bet kokio galimo priekabiavimo pranešimų, kurie nebūtinai yra patvirtinti, sulaukiame dar rečiau. Mes turbūt turėtume kalbėti apie skaičių 1 iš 100 tūkst. kelionių, kurios vyksta mūsų platformoje“, – aiškina jis.
Vis dėlto lyčių lygybės ekspertė, „Ribologijos“ bendraįkūrėja Rugilė Butkevičiūtė pastebi, kad reali situacija dažnai lieka nematoma, o turima statistika jos neatspindi.
„80 proc. nukentėjusių nuo seksualinio smurto nesikreipia pagalbos. […] Ar aš pati esu su tuo susidūrusi? Tikrai taip. […] Aš esu sulaukus tokių atvejų, kuomet sakoma: kokie skanūs jūsų kvepalai; kaip jūs puikiai atrodote; ar jūs grįžtate pas vyrą, ar gyvenate viena. Ir pačiai yra tekę susidurti, draugėms yra tekę susidurti, tai tikrai tokių atvejų gauname – pradedant priekabiavimo žodžiu, kuris yra mažiau skaudus.
Neseniai radau įdomią statistiką Jungtinėse Amerikos Valstijose apie platformą „Uber“ – nuo 2017 iki 2022 metų buvo sulaukta 400 tūkst. paklausimų dėl seksualinio smurto, kas 8 minutes. Tai situacija yra tikrai svarbi ir aš labai džiaugiuosi, kad norima imtis tam tikrų veiksmų ją spręsti, nes atvejų yra“, – aiškina ji.
Siūlo vyrams imtis veiksmų
Šiuo metu moterys sudaro apie 5 proc. visų „Bolt“ platformos vairuotojų. Bendrovė tikisi, kad nauja kategorija paskatins jų įsitraukimą: „Girdime tikrai teigiamus pirmus atsiliepimus. Tie 5 proc., tikėkimės, toliau augs.“
Naujoji kategorija, aiškina L. Jakštys, veikia paprastai – moteris, pasirinkusi paslaugą „Moterys veža moteris“, turi patvirtinti savo tapatybę pasidarydama asmenukę ir nufotografuodama asmens dokumentą, kad platforma galėtų įsitikinti, jog klientė išties yra moteris. L. Jakštys taip pat pabrėžia, kad tai yra papildoma funkcija, kuri neapriboja kitų galimybių: „Visos anksčiau buvusios kategorijos niekur nedingo – visi keleiviai, ir vyrai, ir moterys, toliau gali rinktis visas mūsų kategorijas.“
Nors viešoje erdvėje pasigirdo nuogąstavimų, kad tai – diskriminacija prieš vyrus, R. Butkevičiūtės teigimu, ši iniciatyva diskriminacinio pobūdžio apraiškų neturi, o apie tai pasisakė ir atsakingos institucijos: „Labai keista, kad mes negirdime diskriminacijos apie tai, kad 1 iš 4 moterų Lietuvoje susiduria su fiziniu ir seksualiniu smurtu, didesnė smurtautojų dalis yra vyrai.“
Todėl ji kviečia vyrus savo pasipiktinimą nukreipti kita linkme.
„Vietoje to, kad aušintume burną komentarais, kaip mane diskriminuoja, kodėl čia visus vyrus smurtautojais laiko, pereikime į kitą kategoriją – nepatinka tau, kad vyrų grupę taip vadina, kad tokia statistika yra, daryk kažką dėl to. Labai puikus mūsų savanoriaus Mariaus pavyzdys. Jis sakė: aš beveik nepažįstu moterų savo aplinkoje, kurios nėra nukentėjusios nuo seksualinio priekabiavimo, aš noriu kažką dėl to daryti. Ne tik rašant komentarus, bet ir prisijungiant prie organizacijų, darant tam tikrą veiklą. Vyrai, prabilkite“, – ragina ji.
Vis dėlto, anot R. Butkevičiūtės, vien tokios priemonės problemos neišspręs: „Iniciatyva yra tikrai sveikintina, nes atvejų yra ir tikrai pranešama. Visgi labai svarbu pasakyti, kad tikrai neužtenka – ši paslauga problematikos neišspręs, lygiai taip pat kaip mokymai vieni ar dveji.“
Tačiau ji taip pat priduria, kad ši problema nėra būdinga vien tik Lietuvai. Su tuo susiduria ir kitos šalys, o Lietuva galėtų būti pioniere, išsprendusi problemą, su kuria susiduria viso pasaulio moterys.
„Įvairiose šalyse yra labai panašios problemos. Amerikoje daug tyrimų padaryta šia tema, daug priemonių yra taikoma Skandinavijos šalyse, bet nė viena šalis nėra išsprendusi šios problemos ir nė vienoje šalyje negali pasakyti, kad sėsdamas pas pavežėjus nesusidursi su šia problematika“, – aiškina ji.
Visą pokalbį žiūrėkite laidoje „Delfi diena“.