1 nuotr.
Briedžiai drąsūs gyvūnai, neakinkite jų ilgosiomis šviesomis, nes šis miško galiūnas gali staigiai mestis į jus. Pixabay.com nuotr.
Neviršykime greičio
Nors gamtininkai sako, jog aktyvi žvėrių migracija eina į pabaigą, pavojai keliuose, kuriuos kelia žvėrys, niekur nedingo. Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Andrejus GAIDAMAVIČIUS pasakojo, kad gyvūnų migracija dėl palyginti šiltų orų dar tęsis. Kanopiniai žvėrys keičia vasarojimo ir žiemojimo vietas. Žiemą gyvūnai pradeda misti mažais medeliais, krūmais, todėl traukia į miškus, dažniau laikosi kirtavietėse.
„Gyvūnams reikia įveikti kelius, todėl susidūrimai su automobiliais ir įvyksta. O miškingose vietovėse žvėrys nuolatos juda per kelius. Lietuviai nemėgsta laikytis Kelių eismo taisyklių, jeigu važiuotų bent tiek, kiek leistina, susidūrimų su gyvūnais būtų mažiau, – įsitikinęs A.Gaidamavičius. – Pats per 10 metų nesu nė vieno gyvūno suvažinėjęs, o kasdien po miškus važinėju. Man nuostabą kelia tai, kaip žmonės geba tokį greitą gyvūną, kaip voverę, suvažinėti. Randu labai daug voverių ant kelio. Vadinasi, lekiama beprotiškais greičiais. Ir gyvūnai nespėja kelio perbėgti.”
Pašnekovas akcentuoja, kad žvėrims migracija yra jų išgyvenimo pagrindas. Kad jie galėtų kryžmintis su tolimais palikuoniais, kad nebūtų išsigimimų. Pavyzdžiui, rujos metu žvėris per dieną gali nueiti ir 100 km. Beje, plėšriems žvėrims rujos metas yra vėlyva žiema arba ankstus pavasaris, taigi jie būna ne tokie atsargūs ir gali pakliūti po ratais.
Seka automobilio „akis”
A.Gaidamavičius pasakojo, kad ruošdamiesi kirsti kelią žvėrys laukia, kol mašina privažiuos arčiau ir ją aplenkia iš priekio. Šis elgesys paaiškinamas tuo, kad gyvūnai automobilį įsivaizduoja it gyvą padarą, kurio „akis” reikia nuolat sekti.
Dalis vairuotojų, siekdami išvengti susidūrimų su žvėrimis, naudoja ultragarsinius švilpukus, kurie klijuojami ant bet kurios mašinos dalies. Kai oro srautas eina per švilpuką, jis skleidžia žmogui negirdimą ultragarsą. Bet, pasak pašnekovo, bent jau jam pačiam neteko patirti, kad tokie švilpukai veiksmingi. Reikėtų važiuoti didesniu greičiu, autostrada. Bet ir čia slypi pavojus – jei vairuotojai įsivaizduos, kad tokie švilpukai 100 proc. apsaugos, galbūt ir važiuos greičiau…
Pasak gamtininko Andrejaus, tikimybė, kad išgyvens žmogus, pervažiuotas mašinos važiuojant 50 km/val. greičiu, yra 60 proc. Jei bus važiuojama 60 km/val. greičiu, išgyvenimo tikimybė sumažėja iki 16-18 proc. Lygiai tas pats ir gyvūnams, jei jie smulkūs, tai išvis kita kalba.
Lenkijos pavyzdys
„Lietuva nepadarė didelio darbo, kurį padarė Lenkija. Ten visi greitkeliai turi ne po vieną, o po keletą žvėrims pereiti tiltų. Jie daromi platūs, maždaug 100 m pločio, apsodinami mišku, kad būtų natūrali aplinka. Jie sutvarkė migracinius koridorius, mokslininkai apskaičiavo pagrindinius srautus, kur vyksta rudeninės ir pavasarinės migracijos.
Lenkijoje yra šimtai tokių tiltų. Ir susidūrimas su gyvūnais gerokai sumažintas. O pas mus daromi tuneliai, žvėrys jų baidosi, nes ten didelis triukšmas, mažai vietos”, – kalbėjo A.Gaidamavičius.
Gamtos žinovai pastebi, kad vis daugiau gyvūnų galima sutikti miestuose. Pasak Andrejaus, gyvūnai keliasi į miestus, nes jų natūrali aplinka naikinama plynais kirtimais. „Nedaug miškų Lietuvoje jau liko neiškirstų brandžių, kur galėtų žvėrys netrukdomai gyventi.
Daugumai reikia didesnio miško masyvų. Kai vysta nuolatinis gyvūnų trikdymas, jie ieško saugesnės vietos, ten, kurie nemedžiojami. Miestuose gyvūnai nemedžiojami, jie instinktyviai jaučia, kad ten saugesni. Dažnai net ir bebrai įsikuria prie sodybų tik dėlto, kad išvengtų lūšies ar vilko nagų”, – pasakojo jis.
Ką daryti, kai susidūrimas neišvengiamas
„Via Lietuva” atkreipia dėmesį, kad žvėrys keliuose pasirodo 17-23 val. ir anksti rytais. Svarbiausia taisyklė vairuotojams – temstant ir naktį važiuoti lėčiau ir atidžiau, ypač miškingomis vietovėmis. Stengiantis nubaidyti gyvūną, nereiktų jo gąsdinti signalizuojant trumpomis ir ilgomis šviesomis, nes apakinto gyvūno elgesys tampa neprognozuojamas. Garsinį signalą rekomenduojama spausti intervalais.
„Jei automobilį tektų stabdyti, stabdžių pedalą derėtų spausti stipriai, tačiau tokiu atveju svarbu neprarasti ratų sukibimo su kelio danga. Kai stabdyti per vėlu, reikėtų bandyti apvažiuoti ant kelio stovintį gyvūną, tačiau ne iš tos pusės, į kurią nukreipta jo galva.
Atliekant šį manevrą, reikėtų įdėmiai stebėti priešpriešinį eismą, kad būtų išvengta susidūrimo su priešpriešais atvažiuojančiu automobiliu, – pataria „Via Lietuva”. – Jei susidūrimo išvengti nepavyks, staigiai stabdant patariama užsidengti rankomis galvą ir ją palenkti kuo žemiau vairo.”
Informacija
„Via Lietuva” valstybinės reikšmės kelių tinkle jau įrengusi 929 km tinklo tvorų su susijusiomis specializuotomis priemonėmis migracijai: 15 požeminių perėjų stambiems laukiniams gyvūnams, 14 požeminių perėjų vidutiniams ir smulkiesiems gyvūnams, 15 apsaugos sistemų varliagyviams, 1 žaliasis tiltas.
– 2025-2027 m., vykdant kelių rekonstravimo ir remonto projektus, „Via Lietuva” šalyje planuoja įrengti dar apie 220 km tinklo tvorų, 6 požemines perėjas stambiems gyvūnams, 2 požemines perėjas vidutiniams ir smulkiems gyvūnams, 1 žaliąjį tiltą bei 3 varliagyvių apsaugos sistemas, o 5 pralaidas pritaikyti smulkių sausumos gyvūnų migracijai.
– Modernizuojamoje kelio „Via Baltica” atkarpoje nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos 2023 m. pastatytas pirmasis Lietuvoje žaliasis tiltas, skirtas gyvūnų migracijai.