Priėmimo stadijoje antradienį už valdančiųjų „aušriečių“ frakcijos atstovo, Audito komiteto pirmininko Artūro Skardžiaus ir kitų parlamentarų iniciatyvą balsavo 72 Seimo nariai, susilaikė vienas.
VK auditas turės atsakyti į kelis klausimus, susijusius su tuo, ar 2021–2025 metais gynybos įsigijimams lėšos išleistos teisėtai ir skaidriai.
Auditas turės įvertinti perkančiųjų organizacijų Gynybos resursų agentūros ir Infrastruktūros valdymo agentūros veiklos efektyvumą.
Seimo pavedimu taip pat bus aiškinamasi, ar išimtys įsigijimams, pavyzdžiui, neskelbiamos derybos, supaprastintos pirkimų procedūros, decentralizuoti pirkimai, užtikrino efektyvų lėšų panaudojimą, padėjo išvengti tarpininkavimo, kartu taip galimai padidinant įsigijimų kainas.
Dar svarstant šį nutarimą valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė teigė, kad papildomas auditas krašto apsaugos sistemoje būtų perteklinis, neigiamai paveiktų kitus VK darbus.
Ji pateikė pavyzdį, kad Seimo pavedimas atlikti nacionalinio transliuotojo LRT auditą numatytas panašiam laikotarpiui ir apėmė tik 200 mln. eurų peržiūrą, kai šis auditas apimtų 8 mlrd. eurų.
Opozicijai priklausantis konservatorius Jurgis Razma siūlė audituoti trumpesnio laikotarpio – 2023–2025 metų krašto apsaugos pirkimus, auditą deleguoti vykdyti pusmečiu ilgiau – iki gruodžio 16 d.
Visgi opozicijai pasitraukus iš plenarinių posėdžių salės ir nesusirinkus 29 siūlymą palaikantiems Seimo nariams parlamentas jo nesvarstė.
„Aušriečiai“ šioje Seimo kadencijoje jau inicijavo LRT ir „Ignitis grupės“ vystomo pirmojo jūros vėjo parko projekto auditus.
Skaičiuojama, kad gynybai skiriami valstybės biudžeto asignavimai per 2021–2025 m. laikotarpį išaugo nuo 1,1 mlrd. eurų (1,97 proc. nuo BVP) iki 3,3 mlrd. eurų (4,01 proc. BVP),
2026 m. biudžete krašto apsaugai iš viso numatoma skirti apie 4,8 mlrd. eurų arba 5,38 proc. BVP.