Smogė į kaklą
Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu vyresnysis seržantas buvo nuteistas už smurto veiksmus prieš pavaldinį. Bylos duomenimis jis, būdamas budėtoju, 2024 m. vasario 13 d. apie 20.40 val. Lietuvos kariuomenės Pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų bataliono III pėstininkų kuopos patalpų koridoriuje tyčia vieną kartą delnu smogė jaunesniajam eiliniui į kaklo sritį.
Grasino pakelti koją
Taip pat budėtojas buvo nuteistas dėl kario terorizavimo, nes neteisėtai reikalavo, kad karys elgtųsi pagal jo nurodymus ir žemino jį, panaudodamas psichinę prievartą. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, kuopos Valdymo grupės kabinete jis, reikalaudamas, kad jaunesnysis eilinis elgtųsi pagal jo nurodymus, laikytųsi karinės drausmės, būtų pareigingas, klausytų vadų, dešiniu delnu sudavė penkis kartus į kairę krūtinės sritį. Vadindamas jį žvairiu ir grasindamas pakelti prieš jį koją, nuvedė eilinį prie metalinės spintelės. Įrėmęs jo petį ir veidą į spintelę, seržantas paklausė, ar šis žino, kodėl spintelė sulankstyta? Tuomet, paaiškinęs, kad ši sulankstyta nuo tokių galvų kaip eilinio, ir kad jam gaila spintelės bei jo galvos, paleido.
Skyrė areštą
Panevėžio apylinkės teismas kariui skyrė areštą 60 parų. Bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, įpareigojant atsiprašyti nukentėjusioj, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Panevėžio apygardos teismas panaikino nuosprendį ir išteisino karį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokuratūra tokį nuosprendį apskundė, bet Aukščiausiasis Teismas skundą atmetė.
Vieno smūgio nepakanka
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pranešė, kad vieno sudavimo delnu per kaklą nepakanka baudžiamajai atsakomybei kilti.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kuopos budėtojo veiksmai ir žodžiai sukėlė neigiamų ir nemalonių emocijų pavaldžiam kariui, bet tai negali būti laikoma kario terorizavimu ir vertinama kaip nusikaltimas. Tai buvo vienkartinis atvejis, trukęs trumpą laiką, o ne sistemingas nukentėjusiojo žeminimas.
Galėjo pažeisti statutą
Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į tai, kad tokia situacija susiklostė ne kuopos budėtojui siekiant žeminti pavaldų karį, supriešinant save su juo, o reaguojant į galimai netinkamą jo elgesį.
Tai, kad kuopos budėtojas pasirinko netinkamas priemones į, kaip jis vertina, netinkamą pavaldaus kario elgesį, sudaro pagrindą svarstyti dėl jo atsakomybės ne pagal baudžiamąjį įstatymą, o pagal Kariuomenės drausmės statutą.