Portalo teigimu, už demokratiją, teisingumą, teisės viršenybę ir vartotojų apsaugą atsakingas eurokomisaras gruodžio 17 d. ministrės teiravosi apie LRT teisės aktų priėmimo proceso eigą.
„Komisijos narys teiravosi apie teisės aktų priėmimo proceso eigą ir pabrėžė, kad bet kokie galimi pakeitimai turi atitikti Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas“, – portalą informavo M. McGratho kabineto narė Sham Abdurahim.
Lrt.lt taip pat pažymi, kad ministrės darbotvarkėje šio pokalbio nebuvo, o apie tokį skambutį atskirai neinformuota. Taip pat priduriama, kad Kultūros ministerijos strateginės komunikacijos skyriaus vedėja į portalo užklausas šiais klausimais neatsakė.
Be to, M. McGratho atstovė pažymėjo, kad gruodžio 11 d. Europos Komisija (EK) Lietuvos valdžios institucijoms nusiuntė techninio pobūdžio raštą, kuriame paprašė pateikti informaciją apie įgyvendinamą Europos žiniasklaidos laisvės aktą, įskaitant ir naujausią informaciją apie inicijuojamas LRT pataisas.
Kaip skelbta, pirmadienį Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. Po jo apsispręsta pristabdyti LRT įstatymo pataisų svarstymą skubos tvarka, o opozicija prižadėjo nebevykdyti taip vadinamo filibusterio.
Antradienį Seimo valdybos posėdyje sutarta kurti darbo grupę, kur kiekviena frakcija bus atstovaujama proporciškai. Kaip pagrindinis ekspertų partneris pasirinkta Medijų taryba, kurioje yra įvairių žiniasklaidos grupių atstovų. Taip pat nutarta iki vasario 14 d. paruošti įstatymo projektą, daugiausiai koncentruojantis į LRT valdyseną ir galbūt finansavimą.
Savo ruožtu opozicijoje dirbančių parlamentarų manymu, Seimui reiktų grįžti ne prie to paties įstatymo projekto, bet registruoti visiškai naujas pataisas.
ELTA primena, kad Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Šią savaitę, tris vakarus iš eilės, prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai. Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.
Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.
Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.