Stephenas Kinnardas teigė, kad, priešingai nei daugelis galėtų manyti, jo nekaltybė nėra socialinės izoliacijos ar asocialumo pasekmė. Jis save laiko gana paprastu žmogumi, turinčiu aktyvų socialinį gyvenimą ir didelį būrį draugų.
Paklaustas tiesiai: „Kodėl esi nekaltas?“, jis su humoru atsakė: „Na, tikriausiai todėl, kad dar nesu su niekuo miegojęs.“
Vis dėlto jis greitai pripažino, kad atsakyti į tokį klausimą nėra paprasta, skelbia UNILAD.
Jis paaiškino: „Neturiu jokių keistų įpročių, kuriuos būtų galima laikyti nenormaliais. Esu bendraujantis, turiu platų draugų ratą.“
Iš šalies žiūrint, jo gyvenimas visiškai neatitinka stereotipo, dažnai klijuojamo vyresnio amžiaus skaistuoliams. Nors Stephenas save apibūdina kaip „labai normalų“, jis pripažįsta, kad turi vieną savybę, kuri jį stabdė susirasti merginą.
„Laikau save labai normaliu, bet labai droviu žmogumi, ypač kai kalbu su moterimis“, – sakė jis, pabrėždamas, kad būtent drovumas turi didžiulę įtaką visam jo suaugusiojo gyvenimui.
Kinnardas taip pat kalbėjo apie dažną aplinkinių požiūrį – šie nesupranta, kodėl jis „nesusitvarkė su tuo“ anksčiau. Pasak jo, daugelis žmonių linkę nuvertinti sekso esmę.
Stephenas pasakoja, kad šiuo metu nesinaudoja jokiomis pažinčių programėlėmis, nors anksčiau jas buvo išbandęs. Taip pat jis prisipažįsta, jog būdamas dvidešimties svarstė galimybę prarasti nekaltybę su sekso paslaugas teikiančia mergina, tačiau galiausiai šios minties atsisakė.
„Dažnai girdžiu žmones sakant: „Ai, juk tai tik seksas. Tiesiog eik ir padaryk tai. Iš esmės seksas nėra svarbu,“ – pasakojo jis. Tačiau 44-erių vyrui seksas niekada neatrodė kaip atsitiktinis ar nereikšmingas dalykas.
„Man tai visada buvo svarbu – juk tai asmeninė dviejų žmonių patirtis, kažkas išties ypatingo“, – tęsė Stephenas.
Jis niekada nesijautė norintis skubėti vien tam, kad „įgytų patirties“.
Viešai prabilęs apie tai, kad būdamas 44-erių vis dar yra nekaltas, Stephenas tikisi padrąsinti ir kitus. Jis prisipažino, kad anksčiau dažnai dėl to jautėsi „labai liūdnas“ ir „vienišas“.
Galiausiai Stephenas pripažįsta, kad jei taip ir nesutiktų tinkamo žmogaus, jis nebūtinai būtų laimingas nugyvenęs visą gyvenimą be sekso.