ZumaPress/Scanpix/Vladimiras Putinas
JAV pareigūnams kalbant apie galimas taikos su Kremliumi perspektyvas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą parodė, kad jo ekspansionistiniai siekiai toli gražu nėra patenkinti.
Maskvoje sakydamas kalbą Rusijos gynybos ministerijos pareigūnams, V.Putinas pareiškė, jog jo pradėtos invazijos į Ukrainą tikslai bus pasiekti „besąlygiškai“, o karą pateikė kaip kryžiaus žygį, siekiant pakeisti Rusijos posovietinį atsitraukimą.
„Jeigu priešingoji pusė ir jų užsienio rėmėjai atsisakys įsitraukti į prasmingas diskusijas, Rusija savo istorinių žemių išlaisvinimą pasieks karinėmis priemonėmis“, – pareiškė jis.
JAV tyrimų centras „Atlantic Council“ nagrinėja, kaip toli su savo ambicijomis gali nueiti V.Putinas.
Anot analitikų, remiantis Rusijos imperijos sienomis jos klestėjimo laikotarpiu, potencialiais šiandienės Rusijos taikiniais gali tapti Suomija, Lenkija, Estija, Latvija, Lietuva, Baltarusija, Moldova, Armėnija, Sakartvelas, Azerbaidžanas ir Centrinės Azijos šalys.
Pasak „Atlantic Council“, tai nėra išsamus šalių sąrašas. Į jį gali būti įtrauktos ir daugelis buvusių Sovietų Sąjungos valstybių, kurios XX a. antroje pusėje sudarė Rytų bloką.
Atsižvelgiant į V.Putino tęsiamą karą su Ukraina, daugelis Vakarų šalių pradeda rimčiau vertinti Rusijos vadovo imperines ambicijas. Visų pirma, JAV žvalgybos vertinimai patvirtina, kad jis neatsisakė savo tikslų užgrobti visą Ukrainą ir susigrąžinti dalį Europos, kuri kadaise priklausė TSRS.
„Europiečiai yra tuo įsitikinę. Lenkai yra visiškai tuo įsitikinę. Baltijos šalys laiko save pirmosiomis“, – teigiama žvalgybos ataskaitoje.
Tačiau skeptikai abejoja V.Putino gebėjimu kariauti su Vakarais ir nurodo jo armijos nesėkmes Ukrainoje kaip karinių ribotumų įrodymą.
„Tai guodžia, bet pavojingai klaidina“, – rašo analitikai.
Iš tiesų, Rusijos pažangos stokojimas Ukrainoje nėra kokios nors esminės silpnybės ženklas – tai rodo neįtikėtiną Ukrainos žmonių stiprybę ir stulbinančias aukas.
„Tačiau Ukrainos nepaprastas pasipriešinimas, nepaisant didžiulio priešo pranašumo, negali trukti amžinai ir neturėtų būti laikomas savaime suprantamu dalyku. Jei Ukraina žlugs, Europa susidurs su iššūkiu, kuriam ji nėra pasirengusi“, – pabrėžė ekspertai.
Kas gali paskatinti Putiną imtis veiksmų
V.Putiną imtis veiksmų gali paskatinti dabartinė geopolitinė situacija, kuri suteikia unikalią galimybę įgyvendinti Rusijos imperines ambicijas. JAV prezidento Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus sukėlė radikalius pokyčius JAV politikoje dėl karo Ukrainoje ir platesnės Europos gynybos.
Donaldas Trumpas / ANDREW CABALLERO-REYNOLDS / AFP
„Ar Rusijos puolimas prieš Baltijos valstybes išprovokuos JAV atsaką pagal NATO 5 straipsnį? Atsižvelgiant į Trumpo poziciją NATO atžvilgiu ir jo administracijos dviprasmišką požiūrį į Europą, kai kurie mano, kad tai nebėra savaime suprantama“, – pastebi analitikai.
Europa bus „bejėgė“ prieš Rusiją
Viena Europa dar nėra pajėgi apsiginti nuo Rusijos, pastebi leidinys. Po dešimtmečius trukusio gynybos sektoriaus nuosmukio veiksmingas perginklavimas užtruks metus. Europos lyderiai taip pat nesugebėjo parodyti kolektyvinės politinės valios, reikalingos Kremliui sulaikyti.
Shutterstock nuotr./Europos Sąjunga
Anot ekspertų, nesugebėjimas pasiekti susitarimo dėl įšaldytų Rusijos turto panaudojimo Ukrainos naudai buvo paskutinis iš ilgo nuolaidų sąrašo, rodančių Europos nesutarimą ir Rusijos baimę.
„Yra daug gerų priežasčių, kodėl V.Putinas gali neskubėti plėsti karo, bet susirūpinimas dėl galimo lemiamo Europos atsako nėra viena iš jų“, – pažymėjo jie.
Norėdamas užimti vietą istorijoje tarp didžiausių Rusijos valdovų, V.Putinas jau seniai peržengė ribą, po kurios nėra grįžimo, todėl jis neatsisakys šio tikslo dėl sankcijų sušvelninimo ar nedidelių teritorinių nuolaidų.
„Bet kokios pastangos užtikrinti ilgalaikę taiką turi būti tvirtai pagrįstos šia rimta realybe. Taika yra įmanoma, bet tik tuo atveju, jei spaudimas V.Putinui padidės tiek, kad jis pradės bijoti pralaimėjimo Ukrainoje ir galimo žlugimo vidaus fronte“, – pažymėjo analitikai.