Per sekmadienio masinę ataką, kurios metu žuvo mažiausiai keturi žmonės, Rusijos pajėgos panaudojo beveik 600 dronų ir 50 įvairių tipų raketų, praneša Ukrainos oro pajėgos. Rugsėjo pradžioje, pasak Kijevo, Rusija paleido daugiau nei 800 dronų ir raketų – tai tapo rekordu nuo invazijos pradžios.

„Kremliaus statymai didės, agresorius padidins oro atakų intensyvumą ir ginklų skaičių“, – sakė I. Havriliukas. – „Tai dar vienas iššūkis tiek mums, Ukrainai, tiek mūsų partneriams ir sąjungininkams. Smūgiai energetikai ir gyvenamiesiems namams daro milžinišką psichologinį spaudimą ne tik ukrainiečiams.“

Ukrainos gynybai reikalingi zenitiniai–raketiniai kompleksai, kurie apsaugotų dangų. Pasak I. Havriliuko, Kijevas paprašė partnerių bent 10 vidutinio nuotolio „Patriot“ sistemų. Ši priešlėktuvinė gynybos sistema gali numušti Rusijos balistines raketas, įskaitant ir „Kinjali“ raketas.

„Priešlėktuvinės gynybos sustiprinimas Ukrainoje – tai investicija į visos Europos saugumą“, – teigė I. Havriliukas. Jis atsakė į klausimą, kiek skausmingas yra raketų ir šaudmenų trūkumas Ukrainos gynybai nuo Rusijos atakų raketomis. I. Havriliukas sakė, kad Ukrainos gynybos pajėgos „Patriot“ raketas naudoja „tik Rusijos balistinių raketų numušimui“.

Pasak jo, akivaizdu, kad Kijevas tiesiog negali sau leisti naudoti šių priemonių prieš kitus taikinius, pavyzdžiui, prieš sparnuotąsias raketas.

Vasarą JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo suteikti Ukrainai naujus „Patriot“ ir net nurodė skaičių – 17, nors nebuvo visiškai aišku, ar jis turi omenyje pilnas sistemas. Nuo tada dėl jų pristatymo naujienų nebuvo.

I. Havriliukas sakė, kad „šiuo aspetu vyksta judėjimas“, bet atsisakė paaiškinti, ką konkrečiai turi omenyje.

Jis aip pat pripažino, kad Ukraina paprašė sąjungininkų raketų ne tik „Patriot“, bet ir kitoms sistemoms. Tai būtina, kad „paskirstytume apkrovą tarp skirtingų gynybos lygių ir garantuotume rezervą masinių atakų intensyvumui didėjant“, – paaiškino jis.

Su Rusijos tolimojo nuotolio dronais tipo „Shahed“ susidoroti Ukrainai vis sunkiau.

„2023 metais, kai juos tik pradėjo eksploatuoti, jie naudojosi keturių kanalų antenomis ir juos buvo gana lengva gesinti“, – aiškino jis. Dabar, pasak jo, Rusija šiems dronams montuoja 16 kanalų sistemas, kurios gali prasibrauti per slopinimo zonas, keisdamos gaunamų signalų dažnius.

Derinant su masinių antskrydžių taktika, tokie dronai gali pasiekti didesnę sėkmę nei anksčiau.

Jo teigimu, tokiems antskrydžiams atremti naudojamos „daugiapakopės“ gynybos linijos. Jose yra zenitiniai–raketiniai kompleksai, mobilios ugninės grupės, perimantys dronai, kurie medžioja Rusijos dronus ore, RER priemonės (radijoelektroninės kovos priemonės ryšio valdymo signalams slopinti), taip pat aviacija, įskaitant naikintuvus F-16.

Kijevas teigia, kad gamina 40 proc. ginklų, kuriais naudojasi Ukrainos pajėgos.

Nuo vasaros JAV ginkluotė Ukrainai tiekiama per naują programą pavadinimu PURL (angl. „Priority Urgent Requirements List“ – „Prioritetinių poreikių sąrašas“). Europos sąjungininkės perka ginklus iš JAV ir perduoda juos Kijevui; kelios ES šalys ir Kanada jau sutiko skirti tam 2 mlrd. dolerių.

I. Havriliukas patvirtino, kad pirmosios šios ginkluotės siuntos jau atvyko į Ukrainą.

Vis dėlto jis pripažino, jog tiekimo apimtys ir tempai sumažėjo. „Aišku, kad pagal prezidento pagalbos paketus mes gaudavome pagalbą iš JAV greičiau ir didesniais kiekiais. Dabartinė sistema, kai Europos šalys mums perka ginklus iš amerikiečių, reikalauja laiko. Kuo daugiau grandžių grandinėje, tuo daugiau laiko prarandama.“

Kad sumažintų priklausomybę nuo sąjungininkų ginklų tiekimo, Ukraina stengiasi išauginti savo gamybą – ginklų, šaudmenų ir komponentų.

Didžiausią pažangą Kijevas pasiekė įvairių tipų dronų, artilerijos sviedinių ir sistemų, taip pat šarvuotųjų automobilių ir radioelektroninės kovos sistemų gamyboje.

Vietinė gamyba aprūpina apie 40 proc. fronte reikalingos įrangos, teigė jis. Kai kuriose srityse Ukraina praktiškai visiškai pasikliauja vietine baze, pridūrė jis.

Tačiau priešlėktuvinių–raketinių gynybos sistemų srityje Ukraina kol kas beveik visiškai priklauso nuo partnerių. Būtent todėl Kijevas pirmiausia teikia prioritetą tokiems ginklams savo prašymuose.

Kitas ginklas, kurio Ukraina prašė partnerių, – ilgų nuotolių raketos „Tomahawk“. JAV viceprezidentas J. D. Vence’as teigė, kad D. Trumpo administracija kol kas nagrinėja šį klausimą, bet pridūrė, kad Vašingtonas „aiškiai svarsto įvairius europiečių prašymus“.

JAV prezidento specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas „Fox News“ televizijai nurodė, kad Baltuosiuose rūmuose dar nepriimtas sprendimas dėl galimo „Tomahawk“ perdavimo Kijevui. K. Kelloggas taip pat sakė, kad D. Trumpas leido Ukrainai vykdyti tolimojo nuotolio smūgius giliai Rusijos teritorijoje. „Nėra tokio dalyko, kaip šventoji vieta“, – pridūrė K. Kelloggas.

Pasak I. Havriliuko, tolimojo nuotolio raketų smūgiai giliai Rusijos teritorijoje gali ne tik susilpninti šalies karinės pramonės pajėgumus, bet ir priversti Maskvą sėsti prie derybų stalo.