Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė atskleidžia, kurie 2026 metų mėnesiai darbuotojams bus palankiausi ir kodėl.
Atostoginiai Lietuvoje skaičiuojami pagal darbuotojo vidutinį darbo užmokestį (VDU), kuris nustatomas iš trijų paskutinių mėnesių iki atostogų pradžios. Tai darant svarbus ne tik algos dydis, bet ir tai, kiek tuo laikotarpiu buvo darbo dienų.
„Palankiausi mėnesiai būtų liepos mėnuo ir kovo mėnuo. Dar trečias pagal eilę būtų balandis, po to birželis ir spalis“, – sako LBAA prezidentė Daiva Čibirienė.
Pasak jos, taip yra todėl, kad atostoginiai skaičiuojami pagal vidutinį darbo užmokestį iš prieš tai buvusių trijų mėnesių, kurie buvo prieš atostogas. Kadangi šie mėnesiai turi nevienodą darbo dienų skaičių, skiriasi ir vienos darbo dienos vertė. Visgi ši taisyklė galioja ne visiems be išimties.
„Šita taikoma taisyklė galiotų tik tuo atveju, jeigu alga visada fiksuota ir vienoda, ir žmogus negauna jokių papildomų priemokų, priedų ar apmokėjimo už naktinį, viršvalandinį darbą, ar nebuvo jokių premijų“, – pabrėžia pašnekovė.
Atostoginiai gali būti nei didesni, nei mažesni
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad kai kuriais atvejais atostogos finansiškai darbuotojui nieko nekeičia. Galutinė mėnesio suma išlieka tokia pati, kaip ir dirbant visą mėnesį.
Pavyzdžiui, jei žmogus atostogauja rugpjūtį, jo atostoginiai skaičiuojami iš gegužės, birželio ir liepos mėnesių darbo užmokesčio. Per šiuos tris mėnesius gauta suma dalijama iš faktiškai dirbtų darbo dienų, taip apskaičiuojamas vidutinis vienos darbo dienos atlygis. Jis dauginamas iš rugpjūčio mėnesį turimų atostogų dienų skaičiaus.
Tuo metu rugpjūčio mėnesio alga apskaičiuojama pagal tai, kiek tame mėnesyje yra darbo dienų. Jei, pavyzdžiui, rugpjūtis turi 21 darbo dieną, o darbuotojo alga „ant popieriaus“ siekia 2 tūkst. eurų, vienos darbo dienos vertė sudaro 95,24 euro. Šią darbo dieną pakeitus atostogų diena, skirtumo darbuotojas dažniausiai nepajunta.
„Jeigu kalbame apie konkrečiai rugpjūtį, tai rugpjūtis, jeigu alga vienoda, atostoginiai bus lygūs darbo užmokesčiui, nebus jokio skirtumo. Žmogus nesupras, alga bus nei padidėjusi, nei sumažėjusi. Tai rugpjūtis toks neutraliausias mėnuo“, – aiškina LBAA prezidentė Daiva Čibirienė.
Šventės, darbo dienos ir kalendoriaus spąstai
Nors dažnai manoma, kad šventinės dienos turi didelę įtaką atostoginiams, reali situacija kiek kitokia.
„Šventinės dienos iš savęs nekeičia nei atostoginių, nei darbo užmokesčio“, – pabrėžia LBAA prezidentė.
Jos turi reikšmės tik tiek, kiek keičia bendrą darbo dienų skaičių per mėnesį. Jei šventė sutampa su savaitgaliu, darbo dienų skaičius dažniausiai nesumažėja. Tačiau jei ji „pataiko“ į darbo dieną, bendras darbo dienų skaičius mažėja, dėl to už vieną darbo dieną mokami atostoginiai yra didesni.
Minimalios algos augimas turės įtakos
Dar vienas svarbus aspektas planuojant atostogas – minimalios mėnesinės algos (MMA) augimas. Jei darbuotojas uždirba minimalią algą, atostoginiai negali būti mažesni nei tuo metu galiojantis MMA dydis.
„Jeigu žmogus gavo minimalią algą, pavyzdžiui, 2025 metais, o 2026 metais ji didėja 115 eurais, vadinasi, alga jau turi būti didesnė. O atostoginiai, kai bus skaičiuojami, negali būti mažesni nei minimali alga už tą dieną“, – aiškina D. Čibirienė.
Pasak jos, net jei pagal vidutinį darbo užmokestį paskaičiuota suma būtų mažesnė, darbdavys privalo ją „pritempti“ iki naujo MMA lygio.
„Pavyzdžiui, jeigu žmogus visą mėnesį atostogavo ir jam vidurkis skaičiuojamas iš 2025 metų gruodžio, lapkričio ir spalio, kai minimali alga buvo 1038 eurai, tai 2026 metais minimali alga jau yra 1153 eurai. Vadinasi, atostoginiai bus pagal 2026 metų minimalią algą. Negalima mažiau paskaičiuoti – turi pritempti prie minimalios algos. Toks yra teisės aktas“, – pabrėžia LBAA prezidentė.
Palyginimas su 2025-aisiais
Lyginant su 2025 metais, palankiausių ir nepalankiausių mėnesių sąrašas keičiasi.
„Jei alga buvo vienoda ir nesikeitė, 2025 metais palankiausi mėnesiai atostogauti buvo sausis, liepa, rugsėjis ir spalis. O 2026, kaip sakiau, tokie bus kovas, balandis, birželis, liepa, rugsėjis ir spalis“, – vardija pašnekovė.
Tuo metu blogiausi mėnesiai 2026 metais bus vasaris, gegužė, lapkritis ir gruodis. Na, o 2025 metais blogiausi mėnesiai buvo birželis, rugpjūtis, lapkritis ir gruodis.
Pagrindinė priežastis – nuolat kintantis darbo dienų skaičius kalendoriuje.
Ką svarbiausia įsivertinti planuojant atostogas?
Pasak D. Čibirienės, darbuotojams svarbiausia pažvelgti atgal – į tris paskutinius mėnesius prieš planuojamas atostogas.
„Reikėtų įsivertinti prieš atostogas buvusių trijų paskutinių mėnesių darbo užmokestį, už kiek darbo dienų jis buvo skaičiuojamas, ar per paskutinius 12 mėnesių nebuvo metinių premijų, ar per paskutinius tris mėnesius prieš atostogas nebuvo ketvirtinių premijų, nes visi šie dalykai daro įtakos atostoginių dydžiui ir jį keičia“, – pabrėžia ji.
Taip pat svarbu suprasti, kada verta atostogauti, o kada – palaukti.
„Jeigu alga kyla, tai geriau gal neatostogauti ir palaukti, kol praeis trys mėnesiai po algos pakilimo ir tada eiti atostogauti. Tuomet gausite atostoginius ne iš mažos algos, kuri buvo iki algos didinimo, bet iš tos didesnės algos, paskaičiuotos iš duomenų“, – pataria LBAA prezidentė.
O jei alga mažėja – priešingai, verta pirmiausia išnaudoti sukauptas atostogas, kol vidurkis dar skaičiuojamas iš didesnio atlyginimo.