Stirnos yra tie gyvūnai, kurie miega ant žemės. Kai yra sniego danga, jos turi jį nusikasti. Jei žiemos itin gilios, joms dažnai nepavyksta to padaryti, todėl jos miega ant sniego ir kartais peršąla.
Vis dėlto Lietuvoje šaltų žiemų ir gilaus sniego pasitaiko vis rečiau. Gamtos fotografas Gintas šias stirnas užfiksavo gruodžio 10 d., kai buvo pasnigę.
Visuotinė lietuvių enciklopedija rašo, kad stirnos paplitusios Europoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje, Lietuvoje yra dažnos. Kai kurie tyrėjai skiria 2 rūšis: europinę stirną ir sibirinę stirną.
Lietuvoje stirnos gyvena miškuose, krūmynuose, laukuose. Gerai prisitaiko prie besikeičiančio kraštovaizdžio. Minta žolėmis, medžių ūgliais, lapais, vaisiais, žieve. Žiemą iš po sniego išsikasa samanų ir kerpių.
Poruojasi rugpjūčio–spalio mėnesiais. Patinai rujos metu gina savo teritoriją nuo kitų, pešasi tarpusavyje. Pajutę pavojų loja.
Stirnų nėštumas trunka 6–10 mėnesių, jos veda 1–2 (retai 3) jauniklius. Apie 1 mėn. amžiaus jie pradeda rupšnoti žolę. Jaunikliai iki 2–3 mėn. būna dėmėti. Subręsta antrais, kartais (anksti atvestos jauniklės) ir pirmais gyvenimo metais. Gyvena iki 16 metų.
Stirnos sutinkamos ir miestuose. Vilniaus gyventojai ne kartą yra pranešę apie nedideliuose miesto miškeliuose pasirodžiusius gyvūnus.