Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, net apie 43 proc. pasaulio gyventojų yra nutukę.
Kauno klinikų abdominalinės chirurgijos gydytojo prof. Almanto Malecko teigimu, šie skaičiai galbūt truputėlį skiriasi tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, bet labai ryškios nutukimo augimo tendencijos yra stebimos ir besivystančiose šalyse.
Nors nutukimas dar 2000 m. oficialiai buvo paskelbtas liga, gydytojas konstatavo, kad stigma dėl jos visuomenėje vis dar gyva.
„Tai gal kažkiek neleidžia atviriau kalbėti ar žmonėms, kurie susiduria su šia problema, atviriau išsakyti savo lūkesčius ir norus. Nes visuomenė dažnai galvoja, kad patarimas yra aiškus: valgyk mažiau, judėk daugiau ir neturėsi šitos problemos. Bet vis dėlto nutukimas yra lėtinė liga kaip ir bet kuri kita, pavyzdžiui, hipertenzija ar cukrinis diabetas“, – pabrėžė jis „Žinių radijo“ laidoje „Sveikatos laikas“.
Maistu ir mėgaujasi, ir malšina stresą
Kodėl problemos mastas toks didelis? Pasak pašnekovo, visų pirma tai susiję su tuo, kur link juda mūsų civilizacija.
„Dar prieš kokius gerus 50–70 ar daugiau metų prekybos centrų ir tokio maisto prieinamumo kaip dabar nebuvo. Suvartojama labai daug cukraus ir su tuo paraleliai auga nutukimo mastais. Jei pažiūrėsime į kreives, jos bus beveik lygiagrečios.
Visi mes žmonės ir ne visada galime atsispirti toms pagundoms. Tikrai yra nemažai sakančių: kas man liko, galbūt tiktai skaniai pavalgyti ar dar kas nors. Kitas dalykas, nemaža dalis žmonių valgydami malšina stresą“, – realijas komentavo jis.
tv3.lt koliažas)” class=”articlePhoto”> 
Gydytojas ypač atkreipė dėmesį į vaikų elgseną. „Pažiūrėkime, kas su jais darosi, mes seniau žaisdavome lauke, o dabar jie žaidžia kambariuose, visi susijungia internetu, sėdi prie kompiuterio ir tuo pačiu dar ką užkandžiauja. Tai ši problema iš tikrųjų yra įgavusi didžiulį mastą.
Galvočiau, ką mums reikia suvokti, kad tai yra visuomenės, visuomenės sveikatos, o ne vien individo problema ir turime kaip visuomenė prisiimti už tai atsakomybę“, – konstatavo A. Maleckas.
Nutukimas – ir vartojimo kultūros pasekmė
Pasak gydytojo, nutukimo paplitimas – jau epideminio lygio problema. „Įdomu tai, kad, stebint skaičius ir vertinant laikotarpį nuo 1975 iki 2015 metų, kada tie skaičiai buvo pradėti skelbti, nutukimo paplitimas išaugo beveik trimis kartais. Ir, galvočiau, tai irgi yra susiję su tam tikru vartojimu, tam tikros kultūros atsiradimu būtent nuo 70-ųjų, 80-ųjų“, – pastebėjo chirurgas.
Tačiau kartu jis atkreipė dėmesį į įdomų faktą – dar apie 1980 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad to metu kaunietės buvo vienos labiausiai nutukusių tarp Europos valstybių.
„Ir gyvenant Sovietų Sąjungoje negalime pasakyti, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje buvo kitokia vartojimo kultūra. Buvo toks projektas apie 1980 metus, kur vertinant kardiovaskulinių ligų riziką vertintas ir nutukimo paplitimas. Tarp įvairių miestų dalyvavo ir Kaunas, tai čia tarp moterų nutukimo paplitimas praktiškai buvo didžiausias Europoje“, – įdomiu faktu pasidalino gydytojas.
A. Maleckas juokdamasis sutiko, kad turbūt tada tikrai gerai valgėme, kita vertus, su maistu gaunamą energiją išeikvodavome daug intensyviau:
„Mūsų virtuvė yra tokia šiaurietiška, galima pasakyti, žmogus pavalgo ir eina dirbti laukus. Tai seniau, sakykime, jeigu žmogus ten dirbdavo 12–14 val., šieną pjaudavo lankoje, jis išeikvodavo 12 tūkst. kilokalorijų. Dabar net neįsivaizduoju, kokia veikla reikia užsiimti, kad išnaudotum tiek kilokalorijų. Todėl ir pavalgyti reikėjo, kad tiek energijos galėtum išeikvoti.
Tai tas gyvenimo pasikeitimas, kuris ženkliai sėslesnis, visų tokių pramogų, tos pačios televizijos, atsiradimas kai vakare sėdi, žiūri, užkandžiauji, įsigalėjusi vartojimo kultūra smarkiai prie to prisidėjo“, – pasakojo A. Maleckas.
Tiesa, jis pridūrė, kad labiausiai tunkama ne nuo riebalų, o cukraus, tai yra angliavandenių gausaus, perdirbto maisto: „Aišku, čia dar sudėtingesnis klausimas, nes mūsų smegenys gyvena cukrumi. Bet kartu tai yra atpildo sistema mūsų smegenyse, kuri gyvena cukrumi.“
Vaistai lieknėjimui nėra visai nekalti
Pašnekovo aiškinimu, nemažai antsvorio ir nutukimo problemų yra susiję su genetiniu polinkiu. Tačiau kaip tie genai reiškiasi, pasak gydytojo, jau yra kitas klausimas. Vienas iš būdų yra per žarnyno hormonus.
„Ne veltui šiuo metu žinomi labai populiarūs vaistai, naudojami lieknėjimui, kurių pagrindas yra hormonai arba medžiagos, kurios stimuliuoja tų hormonų receptorius“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, šių medikamentų poreikis didžiulis ir šiuo metu vyksta tikra revoliucija šių vaistų gamyboje. Vis dėl chirurgas įspėjo, kad tai nėra visiškai nekalti vaistai, jų ilgalaikio vartojimo pasekmės dar nežinomos.
„Bet ką žinome apie trumpalaikį vartojimą, tai vienas dalykas, kad yra labai svarbu dėmesį atkreipti į kasos ligas. Tai būtent pankreatitai, kasos uždegimai, nes vaistas stimuliuoja kasos ląsteles. Antras momentas yra skydliaukės ligos, ypač onkologinės ligos. Tad jeigu šeimoje yra buvę atvejų arba žmogus turi tam tikrus sindromus, į kuriuos įeina ir šitos onkologinės ligos, šie vaistai yra absoliučiai nerekomenduojami“, – sakė A. Maleckas ir pridūrė, kad bet kuriuo atveju prieš vartojant tokius vaistu būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Pasak jo, gerai tai, kad Lietuvoje yra didelis gydytojų ratas, kurie gali skirti šį vaistą, todėl prieinamumas konsultacijoms yra didelis. Be to, už vaistus kol kas reikia mokėti, kai kažkiek riboja vartojančiųjų kiekį.
Vis dėlto, jo teigimu, viskas iš esmės prasidėjo nuo nutukimo chirurgijos – pradėjus jas atlikti pastebėta, kad ji veikia, natūraliai sumažėja alkio ir padidėja sotumo hormono kiekis.
Naujienų portalas tv3.lt primena rašęs, kad nepadedant konservatyviems nutukimo gydymo būdams galima pasitelkti chirurgiją. Gydytojas džiaugėsi, kad nuo šiuo metu skrandžio mažinimo operacijos ligonių kasų tapo visiškai kompensuojamos. Tiesa, sprendimą dėl operacijos turi priimti gydytojų konsiliumas, pacientas turi atitikti tam tikrus kriterijus.