Tokie miestai kaip Volfsburgas, Ingolštatas ir Štutgartas, kuriuose įsikūrusios, atitinkamai, „Volkswagen“, „Audi“ ir „Mercedes“, susiduria su dramatišku mokestinių pajamų mažėjimu, pagrindinėms įmonėms patiriant sunkumų.
Rezultatas – chaotiškas biudžetų planavimo sezonas, kurio metu valdininkai stengiasi padengti didėjantį deficitą skolindamiesi, keldami mokesčius ir mažindami išlaidas.
Frydrichshafene, turtingoje bendruomenėje prie Bodeno ežero pietvakarių Vokietijoje, kurioje įsikūrusi automobilių dalių tiekėja ZF, per ateinančius dvejus metus planuojama daugiau nei dvigubai padidinti mokesčius už vaikų priežiūrą, o tai daugeliui šeimų yra šokas.
Ingolštato savivaldybė mažina viešųjų renginių skaičių ir miesto personalą bei gausiai skolinasi. Ji netgi atsisakė pirkti Kalėdų eglutes viešosioms erdvėms.
„Miestas yra gilioje finansinėje krizėje. Kitaip to nepavadinsi“, – DW sakė Ingolštato mero pavaduotoja Dorothea Deneke-Stoll.
Rekordiniai deficitai
Problemos kamuoja ne tik automobilių pramonę. Vokietijos miestai susiduria su augančiais biudžetų deficitais, nes kelerius metus prastėja verslo sąlygos. Dėl nuožmesnės konkurencijos ir mažėjančios paklausos užsienyje nukentėjo eksportas, o didesnės energijos ir darbo sąnaudos vidaus rinkoje sumažino pelną.
Vokietijos miestai labai priklauso nuo komercinių mokesčių, kad galėtų finansuoti savo metinius biudžetus. Prieš prasidedant koronaviruso pandemijai, šios pajamos toliau augo, nes verslas užsienyje klestėjo.
Tačiau tempas sulėtėjo. Nors 2023–2024 m. mokestinės pajamos vis dar augo, jas pralenkė infliacija.
Rene Geissleris kalba apie mokestinių pajamų stagnaciją. Vildau technikos universiteto mokslininkas, besidomintis bendruomenės finansais, DW sakė, kad tai yra neigiamas signalas, nes sveikoje ekonomikoje mokestinės pajamos visada auga.
Tuo tarpu išlaidų įsipareigojimai išlieka dideli, o didėjanti migracija ir senstanti visuomenė sulaukia vis daugiau dėmesio, taip pat plečiamos kai kurios socialinės išmokos, teigiama naujausioje Giutersle įsikūrusio Bertelsmanno fondo ataskaitoje.
Vokietijos miestų asociacija jau įspėjo, kad bendras savivaldybių biudžetų deficitas 2025 m. turėtų siekti 30 mlrd. eurų ir viršys praėjusių metų rekordą – 25 mlrd. eurų deficitą.
Visgi akivaizdžiausias mokestinių pajamų mažėjimas matomas tuose Vokietijos miestuose, kur gerai išvystyta automobilių pramonė. Dėl daugybės perspėjimų apie mažėjančius pelnus visoje automobilių pramonės šakoje miestų planuotojai priversti nuolat naujinti metų pradžioje atliktus skaičiavimus.
Ingolštato 2025 m. mokestinės pajamos greičiausiai nesieks nė pusės anksčiau apskaičiuotos sumos. Štutgartas prognozavo, kad pajamos bus beveik 40 proc. mažesnės nei 2024 m.
Vokietijos miestai pagal įstatymą privalo subalansuoti savo biudžetus, todėl valdininkai jų planavimą pratęsė iki žiemos.
Volfsburgas ir Ingolštatas vis dar ieško sprendimų. Štutgarto meras Thomas Fuhrmannas lapkričio mėnesį pranešė, kad miestas taip pat turės peržiūrėti 2026 ir 2027 metų biudžetus.
„Pagrindas, kuriuo norėjome vadovautis, nebeegzistuoja, – internete paskelbtoje žinutėje nurodė jis. – Turime pradėti nuo pradžių.“
Aukso amžiaus pabaiga
Vokietijos automobilių gamintojai iki COVID-19 pandemijos išgyveno eksporto bumą, dėl kurio tam tikri šalies miestai tapo vienais iš labiausiai klestinčių Vokietijoje ir Europoje.
2023 m. Ingolštatas galėjo pasigirti antru didžiausiu bendruoju vidaus produktu (BVP) vienam gyventojui Vokietijoje po Volfsburgo, o abu miestai pateko tarp penkių geriausių regionų visoje Europoje.
Tačiau „Audi“, kaip ir jos patronuojanti bendrovė „Volkswagen“, pastaraisiais metais patiria sunkumų. Pardavimų rezultatai Kinijoje nedžiugina – jau pirmąjį 2025 m. pusmetį parduotų automobilių skaičius buvo 10 proc. mažesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais. Kartu su automobilių gamintojais vargsta ir jiems dalis tiekiančios įmonės.
„Žinoma, mes suprantame, kad automobilių pramonė išgyvena transformacijų laikotarpį, pasauliui pereinant prie elektromobilių, – sakė D. Deneke-Stoll. – Šie pokyčiai taip pat daro įtaką tiek tiekėjams Ingolštate, tiek bendrai situacijai.“
Tiesa, lėšų trūkumo mastas miestui vis tiek tapo staigmena. Ingolštatas iš pradžių paskaičiavo, kad ateinančių kelerių metų biudžetų deficitas sieks 30 mln. eurų. Dabar paaiškėjo, kad tikroji suma yra beveik tris kartus didesnė – 88 mln. eurų skylė 2026–2029 metų biudžetuose.
Ingolštate bandymai nustatyti, kur būtų galima sutaupyti, virto kruopščiu procesu. Tarp daugiau nei 90 apkarpymų – mažiau lėšų atliekų išvežimui ir tvarkymui, parkų priežiūrai bei senjorams skirtoms paslaugoms.
Nors savivaldybei nusprendus nebepirkti Kalėdų eglučių, pavyks sutaupyti apie 20 tūkst. eurų, reikės daugiau sprendimų. Anot D. Deneke-Stoll, šių metų pradžioje Ingolštatas vėl pasiskolino pinigų, be to, miestui gali tekti padidinti nekilnojamojo turto mokestį.
„Miesto taryboje dėl šio klausimo karštai ginčijamasi, – nurodė ji. – Bet, remiantis mano skaičiavimais, šis kelias neišvengiamas.“
Biudžetų persvarstymai
Bendruomenės ėmė prarasti paslaugas, išplėtotas finansiškai sėkmingais metais.
Frydrichshafene gyvenančios šeimos džiaugėsi žemomis vaikų priežiūros išlaidomis dėl unikalios dalijimosi pelnu su dalių tiekėja ZF struktūros. „The Zeppelin Foundation“, labdaros organizacija, kuriai priklauso kontrolinis ZF akcijų paketas, valdo ir paskirsto pelną socialinėms ir kultūros programoms, numatytoms miesto biudžete.
Deja, dividendai mažėja, nes ZF verslas šlubuoja, todėl fondas buvo priverstas naudoti rezervines lėšas. Vadovaujantis naujuoju biudžetu, vaikų priežiūros išlaidos dramatiškai išaugs: iki 2026 m. vyresnių nei trejų metų amžiaus vaikų priežiūra pabrangs dvigubai, jaunesnių nei trejų metų amžiaus – tris kartus.
Tris vaikus auginanti Frydrichshafeno gyventoja Flora Pfaff teigia, kad naujosios išlaidos skaudžiai atsilieps šeimoms.
„Daugelis mieste gyvenančių žmonių susitaikė su aukštesnėmis būsto nuomos kainomis, nes jas atsverdavo palyginti nedidelės vaikų priežiūros išlaidos“, – DW sakė ji.
Anot R. Geisslerio, pokyčiai automobilių pramonėje tam tikriems miestams taps rimtu išbandymu.
„Manau, kad tuose miestuose, kur gerai išvystyta automobilių gamybos pramonė, dar visai neseniai sąlygos buvo puikios: šiuolaikiška pramonės šaka, geri atlyginimai, geros gamyklos, dideli biudžetai, daug viešųjų paslaugų ir gera gyvenimo kokybė. Tačiau dabar atrodo, kad išlaikyti šias sąlygas bus nelengva“, – pareiškė jis.
Vis dėlto D. Deneke-Stoll mano, kad Ingolštatas ras būdą susidoroti su iššūkiais. Pavyzdžiui, grįžtant prie minėtojo sprendimo nebepirkti Kalėdų eglučių: pilietinės grupės jau siūlo savo pagalbą, kad miestas neliktų be tradicinio šventinio atributo.
„Nepasakyčiau, kad miesto klestėjimui kilo grėsmė, – samprotavo ji. – Bet bus išlaidų apkarpymų, kuriuos gyventojai pamatys ir pajus.“