Ši žinia buvo paskelbta socialiniame tinkle Facebook.

Pasidalijo prisiminimais

Facebook V. Mačiulis jautriai prisiminė anapilin iškeliavusį kolegą, pasidalijo atsisveikinimo detalėmis. Jis rašė:

„Amžinąjį Atilsį. Aktorius, televizijos režisierius Raimundas Čaikauskas (1934 12 11 – 2025 12 22).

Urna su velionio palaikais gruodžio 28-ąją (sekmadienį) 9.00 val. bus pašarvota Kauno Gerojo Ganytojo parapijos bažnyčios (V.Krėvės pr. 95A) mažojoje salėje. 13.30 val. išlydėjimas į Zapyškio kapines. Šv. Mišios už velionį bus aukojamos laidotuvių dienos išvakarėse, šeštadienį, 18.00 val.

Pradėjęs devyniasdešimt antruosius metus vėlyvą gruodžio vakarą savo gyvenimišką kelionę baigė buvęs mano kolega, televizijos režisierius Raimundas Čaikauskas. Paskutinį kartą saulėtos dienos priešpietę susitikau su Raima jaukiame jo bute Taikos prospekte Kaune. Prieš televizijos kamerą jis su jauduliu pasakojo, kad savanoriškai, kolegoms net kiek pyktelėjus, jis paliko Kauno dramos teatrą, kuriame praleidęs virš dešimties metų, pasirinko televiziją. Jis ėjo savo tėvelio aktoriaus ir režisieriaus Stasio Čaikausko (1912 – 1988) keliu, kuris prieš karą ir po jo vaidino Kauno teatruose.

Tačiau 1949 – 1954 metais kalėjus Magadano lageriuose, sugįžimas buvo paženklintas liūdna tremtinio dalia. Raimundas sovietiniais laikais nedaug pasakodavo apie tėvelį, kuris galėjo dirbti tik Kapsuko (dabar Marijampolė) teatre, dėstė kultūros mokykloje. Suvalkijoje prasidėjo ir Raimundo kelias į sceną. Deja, sūnaus aktoriaus jau nematė mama Stefanija, mirusi kai jam buvo keturiolika. Anūku rūpinosi močiutė Elena Čaikauskienė. Marijampolėje susipažinęs su Danute, būdamas dvidešimt trejų Raimundas sukūrė šeimą ir su lietuvių kalbos mokytoja kartu išgyveno 67 metus.

Trisdešimt ketverių jis buvo Lietuvos televizijos Kauno redakcijos, įkurtos 1968-ųjų sausio 15-ąją, pirmasis TV režisierius. Jau gegužės mėnesį sėdėjo prie kilnojamosios TV studijos pulto ir tiesiogiai iš karo muziejaus sodelio transliavo laidą ,,Virš miesto aidi varpai“. Daug ir įvairių laidų nuo „Savaitės aidų“ iki „Sekmadienio rytą“ (tą skaudžią sausio 13-tosios naktį jis buvo prie režisieriaus pulto) sukūrė. Raimundas Čaikauskas ne tik pirmasis kaunietis, rodęs „Žalgirio“ rungtynes Lietuvos televizijos ekranuose, bet ir 1980-taisiais pasauliui transliavęs Maskvos olimpinių žaidynių varžybas.

Kartu su juo olimpiniu komentatoriumi turėjo dirbti ir mokyklos (dabartinė „Aušros“ gimnazija) Laisvės alėjoje draugas, vėliau „Žalgirio“ krepšininkas ir Lietuvos televizijos žurnalistas Petras Buzelis (1936-1978). Apie tai mano kolega nuoširdžiai pasakojo savo interviu laidai „Krepšinio pasaulyje“ (gruodžio 14-ąją), ir paskutiniai su grauduliu jo ištarti žodžiai buvo: „Amžinąjį atilsį, Petrai“.

Tuo šventus atsisveikinimo žodžius dabar mes jau skiriame Raimundui… Visų, deja, vos kelių jau likusių iš Kauno televizijos laikų, bendradarbių vardu – stiprybės žmonai Danutei, dukrai Eglei, vaikaitei Živilei, provaikaičiams Lukrecijai ir Edgarui.

Socialiniuose tinkluose viską anūkė Živilė Šukytė-Kraskauskienė teigia: „Daug galima rašyti apie oficialius dalykus, bet svarbiausia, kad jis buvo pats geriausias mano draugas, mano guodėjas, kai buvau maža, sirgdavau – tai buvo tas žmogus, kuris mane pusę nakties su skaudančia ausimi nešiodavo ant rankų dainuodamas „Klausė žvirblis čiulbonėlis“. Kuris vis sukdavo kantriai ratus pagal tą patį mano mėgstamiausią Kauno maršrutą… Niekad nepamiršiu, niekada. Dieduk, spėjome pasimatyti Tavo gimtadienio proga, bet labai dar norėtųsi pasikalbėti… Pasiilgsiu ir jau pasiilgau.“

Šaltinis:
tv3.lt

Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.