Kam 2025 m. atnešė sėkmę?
„Synergy Finance“ Investicijų valdymo skyriaus vadovas Artūras Milevskis sako, kad šie metai (kol kas) investavusiems į pasaulio akcijas buvo pelningi metai ir savo grąža labai artimi ilgalaikiam vidurkiui. Pasaulio akcijų grąža 2025 metais siekė maždaug 8%. Taip pat būtų galima teigti, kad metai kol kas yra ganėtinai panašūs į tai, ką 2025 m. pradžioje prognozavo strategai. Pvz., 2025 m. pradžioje vidutinė JAV akcijų indekso prognozė 2025 m. pabaigai buvo apie 6700 punktų (šiuo metu 6800 punktai). Gal įdomu tai, kad šie metai geresni buvo investavusiems ne į JAV akcijas, o Europos, Azijos bei besivystančių rinkų. Tuo tarpu JAV akcijų grąža (vertinant eurais) beveik 2 kartus atsiliko nuo pasaulio akcijų indekso grąžos.
Jo teigimu, dauguma pagrindinių sektorių generavo pelną, tuo tarpu geriausiai sekėsi technologijų, bazinių medžiagų bei finansų sektoriams. O prasčiausiai nekilnojamojo turto sektoriui: „Nors šiuo metu metai atrodo kaip normalūs, vidutiniai metai, tačiau metų pradžioje vykęs akcijų išpardavimas, kurį paskatino Trumpo įvesti muitai, tikrai investuotojams sukėlė nemažai baimių. Tokio staigaus akcijų kainų smukimo niekas nesitikėjo.“
Pasak „Swedbank“ investavimo stratego Vytenio Šimkaus, akcijų rinkoms metai buvo geri, daugelis pagrindinių akcijų indeksų fiksavo dviženklę grąžą. Ypatingai investuotojų fantazijas ir toliau kaitino dirbtinio intelekto ir su juo susijusios kompanijos – „Nuostabiojo 7“ akcijos nuo metų pradžios brango maždaug ketvirtadaliu. Europoje išsiskyrė gynybos ir bankų sektoriai, augę 50–70 proc. nuo metų pradžios.
„Vienas iš didelių netikėtumų buvo valiutų rizikos sugrįžimas. Ilgą laiką stiprėjantis doleris pagerindavo investuotojų iš Europos grąžą, investuojant į populiariausius JAV akcijų indeksus. Šiemet radikali prekybos politika JAV, nulėmė daugiau nei 10 proc. JAV dolerio susilpnėjimą euro atžvilgiu, manoma, kad silpnėjimo tendencija gali tęstis“, – kalbėjo V. Šimkus. Nors JAV indeksų rezultatai, teoriškai buvo geresni, bet skaičiuojant eurais atsiliko nuo europietiškų indeksų. (SP500 grąža eurais nuo metų pradžios buvo tik apie 3,5 proc, tuo tarpu Europos Stoxx 600 indekso grąža – daugiau nei 13 proc.).
Paklausta, į ką investavę šiemet pralaimėjo labiausiai, „INWEST“ bendrakūrėja Rena Saribekian-Kinderė didžiausiu nusivylimu akcijų rinkoje 2025 metais įvardijo Danijos „Novo Nordisk“ kompaniją – vienu metu tai buvo didžiausia Europos kompanija pagal kapitalizaciją, kurios dydis lenkė pačios Danijos ekonomikos dydį. Ši įmonė pasaulyje sprendė dvi problemas ir ilgą laiką buvo vienintelė: nutukimą ir diabetą.
„Tačiau ji patyrė sunkumų 2025 metų pabaigoje dėl to, kad jos vaistas „Ozempic“ nesugebėjo pasiekti pagrindinių tikslų svarbiuose Alzheimerio ligos klinikiniuose tyrimuose, kas neleido kompanijai įsitvirtinti kitos rinkos segmentuose. Be to, įmonė paskutinius kelerius metus susidūrė su vis didėjančia konkurencija su biotechnologijos gigantu „Eli Lilly“. Tai kartu su sulėtėjusių augimo prognozių projekcija 2026 metams privedė prie akcijos išpardavimo rinkoje, jos kaina šiais metais krito daugiau negu 50%“, – apie pagrindines nesėkmės priežastis kalbėjo R. Saribekian-Kinderė.
Ji pridūrė, kad ir JAV politika spaudžia sveikatos apsaugos sektorių kompanijas mažinti kainas. Kol spaudimas nemažės, atrodo, kad ši bei kitos įmonės ir toliau gali susidurti su problemomis.
Akcijų kainos dažniau kyla, nei krenta
Bent truputį su finansų rinka susidūrę žmonės žino, kad įmonių akcijų kainos lemiamos daugybės vidinių bei išorinių veiksnių. A. Milevskis įvardijo, kad įmonių akcijų kainas veikia daugybė veiksnių, pradedant nuo globalių, politinių, geopolitinių, ir konkrečiai susijusių su konkrečia įmone, jos produktais ir panašiai. Gali lemti centrinių bankų veiksmai keičiant bazines palūkanų normas, žaliavų kainos, vartotojų lūkesčiai ir elgsena, ekonominė šalies bei regiono situacija.
V. Šimkus papildė, kad be pačių įmonių klaidų akcijų kainas gali paveikti daugybė veiksnių, kurie net svarbesni, negu vidiniai veiksmai. Tai gali būti bendra ekonominė aplinka, ekonominė politika, likvidumas rinkoje, palūkanų normos, investuotojų nuotaikos ar net masių psichologijos generuojami naratyvai, kurie gali iškelti atskirus sektorius ar kompanijas. Kiti metai, atrodo, bus palankūs akcijų rinkoms, dėl skatinančios ekonominės politikos JAV, Europoje ir Azijoje, tačiau šiek tiek nerimo kelia DI investicijų tvarumas.
Net neatsargūs įmonių vadovų sprendimai gali pridaryti didelės žalos. Ryškiausias to pavyzdys šiemet – Elono Musko įsitraukimas į JAV politiką ir galiausiai konfliktas su JAV administracija. „Tesla“ akcijos iš pradžių teigiamai reagavo į palankius politinius vėjus, tačiau įsižiebus konfliktui per dieną smuko net 18 proc. Tiesa, konfliktas netruko ilgai ir akcijos kaina gana greitai atsigavo
Paklaustas, kaip tiksliai galima numatyti akcijų rinkų pokyčius, „Synergy Finance“ atstovas pabrėžė, jog prognozės yra labai nedėkingas dalykas. Žvelgiant plačiai, dažniausiai yra prognozuojamas akcijų kainų augimas, kuris labai dažnai būna artimas ilgalaikiam istoriniam vidurkiui: „Tą galima būtų bandyti paaiškinti tuo, kad akcijų kainos dažniau kyla nei krenta. Yra atlikta nemažai tyrimų, kurių išvados yra tokios, kad ne prognozės parodo, kur judės akcijų kainos, bet akcijų kainų judėjimas parodo, kaip bus prognozuojamas jų tolimesnis judėjimas.“
V. Šimkus pritarė kolegai sakydamas, jog visos ateities prognozės susiduria su labai dideliu neapibrėžtumu, pasitikėti tiksliomis prognozėmis reiktų labai atsargiai. Verčiau kreipti dėmesį į scenarijus ir rizikų apibūdinimus, tam kad investuotojai galėtų lengviau susiorientuoti tada, kai rizikos neišvengiamai materializuosis.