Naujas NT mokesčio modelis
Seimas nusprendė nuo 2026 metų leisti savivaldybių taryboms nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 tūkst. eurų, atsižvelgiant į du kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį.
Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje už pirmą būstą, kurio vertė siekia virš 450 tūkst. eurų vertės gyventojai mokės 0,1 proc. mokesčio tarifą.
Numatytas progresinis apmokestinimas ne pagrindiniam būstui. Tiesa, Seimas jau pritarė mažesniam mokesčio tarifui, ypač prabangiam antrajam NT, brangesniam nei 600 tūkst. eurų.
Dabar neapmokestinama riba visiems gyventojų NT objektams siekia 150 tūkst. eurų nuo bendros jų vertės, tarifai daliai viršijančiai šią sumą – nuo 0,5 iki 2 proc.
Trumpai apie mokesčių pakeitimai nuo 2026 metų – skaitykite „Delfi“ publikacijoje žemiau:
Komercinio NT pokyčiai
Vilniaus ir Kauno miesto savivaldybės tarybos pritarė nuo 2026-ųjų sostinėje mažinti komercinio NT apmokestinimo tarifus.
Kitąmet komercinis turtas sostinėje bus apmokestintas 0,5–0,85 proc. tarifais, priklausomai nuo jo paskirties.
Nuo mokesčio atleidžiami nekilnojamojo turto savininkai, kurių patalpose vykdoma ikimokyklinio, pradinio, vidurinio ugdymo ar muziejinė veikla, taip skatinant švietimo ir kultūros paslaugų prieinamumą mieste. Taip pat atleidžiami fiziniai asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą negyvenamosios paskirties patalpose, ir neturintys kito nekilnojamojo turto.
Nuo 2026-ųjų Kauno miesto komercinis NT, kaip praneša Elta, bus apmokestintas mažesniu ir minimaliu galimu 0,5 proc. tarifu.
Apleisti NT objektai – 5 proc. tarifu. Iki šiol apleistas ir neprižiūrimas NT buvo apmokestinamas 3 proc.
Savivaldybė kiek anksčiau jau patvirtino šio turto sąrašą – pagal jį šiemet apleistais ar neprižiūrimais Kaune pripažinti 173 nekilnojamojo turto objektai, priklausantys 103 juridiniams ir fiziniams asmenims.
Bendrai komercinės paskirties nekilnojamajam turtui Kaune dabar taikomas 1 proc. apmokestinimas, daliai turto – 0,7 proc. tarifas, priklausomai nuo nekilnojamojo turto paskirties.
Klaipėdoje nuo 2026 metų komercinio NT mokesčio tarifas 0,8 proc. mažėja iki 0,5 proc., Šiauliuose ir Panevėžyje komerciniam turtui taip pat nuspręsta taikyti 0,5 proc. tarifą.
Keisis NT išlaikymo terminas, mokesčiai parduodant
Iki šių metų pabaigos galioja tvarka, pagal kurią NT pardavimo pajamos neapmokestinamos tuo atveju, jei šį turtą savo nuosavybėje išlaiko ne mažiau nei 10 metų ir pastaruosius 2 metus yra deklaravęs gyvenamąją vietą parduodamame būste.
Tačiau GPM nereikia mokėti ir tada, kai gyvenamoji vieta buvo deklaruota mažiau nei 2 metus, bet per vienerius metus asmuo įsigijęs kitą būstą, kuriame yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Kaip anksčiau skelbė „Delfi“, ši tvarka galios ne tik būstams, bet ir visam nekilnojamam turtui: nuo žemės sklypų iki miškų.
Nuo 2026 m. sausio 1 d. tai svarbu ir turintiems paveldėto turto.
Vyriausybės patvirtintais mokestiniais pakeitimais, visos gyventojo metinės pajamos bus sumuojamos ir apmokestinamos taikant tris tarifus:
-
20 proc. GPM tarifas bus taikomas 36 VDU neviršijančiai metinei pajamų daliai;
-
25 proc. tarifu bus apmokestinama nuo 36 VDU iki 60 VDU;
-
32 proc. GPM tarifas bus taikomas 60 VDU.
Pradinis įnašas mažėja iki 10 proc.
Nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. mažėja pradinio įnašo reikalavimas, perkant pirmąjį būstą. Iki šiol buvusią 15 proc. kartelę keičia 10 proc. pradinio įnašo dydis nuo įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės.
Atsakingojo skolinimo nuostatas (ASN) atnaujinęs Lietuvos bankas skelbė, kad taip siekiama padėti pirmojo būsto pirkėjams, ypač jauniems žmonėms, įsigyti pirmuosius namus.
Tiesa, svarbu atkreipti dėmesį ir į kitus punktus, kuriuos turi atitikti besiskolinantis asmuo.
Nepaisant to, bankai sako vertinantys tiek įsigyjamo būsto charakteristikas, tiek paskolos siekiančio žmogaus finansines aplinkybes, todėl pradinio įnašo dydis gali ir išaugti. Plačiau apie tai galite skaityti šiame „Delfi“ tekste.
Nors siekiama palengvinti pirmojo būsto įsigijimą, griežtės paskolų sąlygos, norintiems pirkti antrą ar trečią nekilnojamąjį turtą.
Numatoma, kad minimalus pradinio įnašo reikalavimas pirmai paskolai ne pirmam būstui įsigyti sieks 15 proc., antrai ir paskesnėms paskoloms – 30 proc. Iki šiol antrai ir paskenėms paskoloms taip pat buvo reikalaujama užtikrinti 30 proc. pradinį įnašą, tačiau tvarka griežtėja kitoje vietoje.
Kaip ir skolinantis pirmajam, taip ir paskesniam būstui, įmoka neturės viršyti 50 proc. pajamų, skaičiuojant su ne mažesne kaip 6 proc. palūkanų norma.
Dabar Lietuvoje taikomas dviejų ribojimų derinys: įmoka neturi viršyti 40 proc. pajamų arba 50 proc. pajamų, skaičiuojant su 5 proc. palūkanų norma.